Amerikiečiai su britais pažadėjo aprūpinti Australiją atominiais povandeniniais laivais, tą išgirdę australai nutraukė daugiau nei 30 mlrd. eurų vertės povandeninių laivų pirkimo sutartį iš Prancūzijos. Paryžius sprendimą pavadino „dūriu į nugarą“.
Prieš penkerius metus Australija su Prancūzija pasirašė grandiozinę – daugiau nei 30 mlrd. eurų vertės sutartį ketindama iš šios pirkti dyzelinu ir elektra varomų prancūziškų povandeninių laivų. 12-ka Atakos klasės povandeninių laivų turėjo pakeisti jau pasenusią australų povandeninę flotilę.
Dar prieš porą savaičių Paryžius džiaugėsi sėkmingai vykdomu projektu, milijoninėmis investicijomis ir šimtais sukurtų naujų darbo vietų.
Bet netikėtai – prieš porą dienų – Australija paskelbė kartu su Amerika ir Britanija kurianti naują karinį aljansą. Sutarties AUKUS pagrindinis tikslas – atremti augančią Kinijos grėsmę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Ir dėl to JAV su Britanija nusprendė aprūpinti Australiją atominiu povandeniniu laivynu.
„Ši iniciatyva užtikrins, kad turėsime pačias moderniausias galimybes manevruoti ir apsiginti nuo sparčiai augančių grėsmių“, – sako JAV prezidentas Joe Biden.
„Tik saujelė šalių turi branduolinius povandeninius laivus. Šios technologijos įsigijimas – tai didelis žingsnis“, – teigia Britanijos premjeras Boris Johnson.
O tai reiškia, kad prancūziški povandeniniai laivai australams staiga tapo nereikalingi.
„Mes nepratęsime povandeninių laivų programos ir apie tai pranešėme „Naval Group“, Prancūzijos vyriausybei ir Prezidentui Macronui“, – kalba Australijos premjeras Scottas Morrisonas.
„Kaip sakoma Prancūzijoje – tai dūris peiliu į nugarą“, – rėžia Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drian.
Paryžius pyksta ir ant australų, ir amerikiečių. Prancūzijos ambasadorius Vašingtone šiandien net atšaukė JAV ir Prancūzijos draugystei paminėti skirtą pokylį.
O Pekinas pareiškė, kad prieš jį nukreipta sutartis – tik padidins grėsmę regione.
„JAV, JK ir Australijos atominių laivų sutartis smarkiai pažeidžia regiono taiką ir stabilumą, ir paskatins ginklavimosi varžybas“, – aiškina Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian.
Oficialusis Briuselis prabilo taip pat nieko nenutuokęs apie Vašingtono, Kanberos ir Londono planus.
„Tokia sutartis neatsiranda per naktį. Bet su mumis nieks nesikonsultavo. Ir tai dar kartą primena, kad reikia pagalvoti apie Europos strateginę autonomiją. Turime mokėti apsiginti patys“, – sako ES užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis.
Pati Kinija, remiantis viešai prieinamais duomenimis, turi ne mažiau 12 atominių, o iš viso daugiau nei 70 povandeninių laivų. Daugiausia atominių povandeninių laivų turi JAV ir Rusija, atitinkamai 68 ir 29. Tiesa jei neskirstyti laivų į atominius ir varomus kitu kuru – daugiausia jų, manoma, turi Šiaurės Korėja – net per 80.
