Žinoma, įmonių, kurios būtų perduodamos vienai šeimai iš kartos į kartą, Lietuvoje nėra. Kaip ir nėra registrų centro, kuriame būtų kelis šimtmečius registruojamos įmonės. Tad sudarant sąrašą daugiausia teko kliautis pačių įmonių informacija, nuo kada jos skaičiuoja savo istoriją.
Nutrūkęs tęstinumas
Seniausios Lietuvos įmonės daugiausia užsiima pramone ir savo istoriją skaičiuoja nuo gamyklos įkūrimo pradžios. Tačiau tokių įmonių istorijos tėkmę sutrikdė Sovietų okupacija. Dėl to, pasak knygos „Verslo istorija“ autoriaus Liudviko Gadeikio, sunku nustatyti, kas iš tiesų yra sena įmonė.
„Ką laikytume įmonės tęstinumu? Grynai iš kartos į kartą perduodamą įmonę? Tokių Lietuvoje nebus, nes sovietiniais metais jos visos buvo nacionalizuotos. Tad dabar tenka tą tęstinumą atkurti“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakoja L. Gadeikis.
Pašnekovo nuomone, įmonių pastangos atrasti savo praeitį yra teigiamas dalykas. „Sveikinu bandymus atrasti savo praeitį, šaknis, – teigia L. Gadeikis. – Didžioji dalis verslo yra šviežia. Praktiškai tik pramonės bendrovės siekia tarybinius ar ankstesnius laikus. Dėl to verslui jausti praeitį, žinoti, kad jis – ne vien savo dienų gaminys, yra gerai.“
Senesnė – atsakingesnė
Įmonės, bandančios atrasti savo istorines šaknis, esą geriau pajunta savo socialinę atsakomybę, sako L. Gadeikis. „Taip verslas gali geriau pajusti savo kontekstą visuomenėje, valstybės gyvenime, – teigia jis. – Atradęs gilias savo šaknis gali ne tik pasididžiuoti, bet ir pasimokyti.“ Nors sovietiniais metais verslo modelis buvo kitoks nei šiais laikais, nagrinėti savo įmonės veiklą šiuo laikotarpiu vis vien naudinga.
„Gal tiesioginės raidos, kaip ji būtų vysčiusis natūraliu būdu, atrasti negalima, bet gamyba vis tiek vyko. Tad galime mažiau žiūrėti į ideologinę dalį, bet stebėti, kas vyko šalia jos“, – aiškina L. Gadeikis.“
Istorija – įvaizdžio dalis
Ilga istorija dažnai tampa įmonių prekės ženklo sudedamąja dalimi. Istorijos deklaravimas skleidžia informaciją apie prekės ženklo patikimumą ir ilgalaikiškumą.
„Vartotojams tokie ženklai sako, jog nesame trumpalaikis produktas, jog tokį produktą vartojo ir jų seneliai, – teigia Simonas Bartkus, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas. – Nors dėl sovietmečio didžioji dalis tokių lietuviškų įmonių negali kalbėti apie tęstinumą, „teisybės atkūrimas“ ar „protėvių skonis“ Lietuvos vartotojui yra didelė vertybė, kuria šie prekių ženklai bando pasinaudoti.“ Kaip atskirą sėkmingą tokios strategijos pavyzdį specialistas išskiria alų „Volfas Engelman“. Ši įmonė, ilgai ieškojusi savo tapatybės (buvo pasivadinusi „Horn“, „Ragučiu” ir kt.), atsisuko į istoriją ir pasiekė sėkmę.
„Tai įvyko nepaisant to, kad „Volfas Engelman“ ženklo vartotojai neprisiminė ir negalėjo prisiminti, – pažymi S. Bartkus. – Istoriją vartotojų mintyse teko sukurti iš naujo, tačiau tai puikiai pavyko. Vadinasi, istorinės vertybės vartotojų yra gerai priimamos.“ Esminis kriterijus
Alaus gamyklos „Volfas Engleman“ vadovas Marius Horbačauskas pasakoja, kad šio gėrimo versle istorinės šaknys yra vienas esminių kriterijų, suteikiančių pirkėjams pasitikėjimo prekės ženklu.
„Kuo senesnė darykla – tuo daugiau patirties ji yra sukaupusi. Pasižiūrėję pamatysite, kad visos geriausios pasaulio alaus daryklos išdidžiai pabrėžia savo veiklos pradžią“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ sako M. Horbačauskas, kurio vadovaujamos įmonės istorija siekia 1853 metus. Pašnekovas priduria, kad stengiamasi išlaikyti dar tarpukario laikotarpį menančią tradiciją – paramą kultūrai.
Istorija įpareigoja
XIX amžiaus vidurį menančios bendrovės „Malsena“ generalinis direktorius Gintautas Migonis teigia, kad istorinė atmintis neleidžia atsipalaiduoti ir verčia tobulėti. „Kai žinai veiklos pradžią ir pardavimo geografiją, jautiesi įpareigotas nenuleisti kartelės“, – sako įmonės vadovas ir tikina, kad įmonė stengiasi išlaikyti gamybos tradiciją.
Anot „Malsenos“ vadovo, daugiau nei 150 metų menantis bendrovės malūnas buvo vienas didžiausių ir moderniausių carinėje Rusijoje ir tenkino ne tik vietos rinką, bet ir Maskvos bei Sankt Peterburgo poreikius. „Dabar pasitelkiame girninio malimo technologijas, naudojamės vadinamaisiais lėtaisiais receptais“, – pasakoja G. Mingonis.
Šiemet veiklos šimtmetį švenčiančio saldainių fabriko „Rūta“ vadovas Antanas Gluodas teigia, kad senos įmonės pasižymi unikalumu. „Jauna įmonė iš pradžių gali ką nors kopijuoti, o tam, kad sukurtų savo tradicijas ir vertybes, reikia daug laiko. Turi būti ir savininkų, ir darbuotojų nuostatos, kurios formuoja požiūrį į vartotoją ir sąžiningą verslą“, – pasakojo A. Gluodas.
Pašnekovas tikino, kad jo vadovaujama įmonė buvo pirmoji lietuvių kilmės verslininkų įmonė Šiauliuose ir padėjo pilietiškumui skverbtis į miestiečių širdis.
Seniausia – „Gubernija“
Nuo 1665 metų veikianti Šiaulių alaus darykla „Gubernija“ yra laikoma seniausia Lietuvos įmone, o jos vardą galima išvysti net seniausių pasaulio įmonių sąraše. Bendrovės generalinė direktorė Vijoleta Dunauskienė teigia, kad „Gubernija“ yra seniausia pramonės įmonė Lietuvoje.
„Mes laikomės istorinių šaknų, t. y. klasikinės technologijos, todėl produktas turi savo vertę ir veidą“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sako Vijoleta Dunauskienė, „Gubernijos“ generalinė direktorė.
Beveik tris su puse šimtmečio skaičiuojančios alaus daryklos gen. direktorė pasakoja, kad kai kurie istoriniai įmonės laikotarpiai nėra žinomi, tačiau stengiasi ją atkurti iš rašytinių šaltinių.
„Istorijoje yra daug baltų dėmių, kurios nėra žinomos, tačiau stengiamės joje susivokti, – teigia V. Dunauskienė. – Yra ir rašytinės medžiagos iš Lenkijos archyvų apie tuomet veikusias daryklas, apie statinius ir jų būklę.“
„Gubernijos“ vadovė pasakoja, kad produktų istorija yra daug trumpesnė, nei pačios daryklos. „Kur kas vėlesnė yra produktų istorija. Ji siekia apie 1900 metus, tai yra carinės Rusijos laikotarpį“, – teigia ji.
Pasak V. Dunauskienės, apie daryklos veiklą sužinoma ir iš išlikusių aprašų, kuriuose pateikiamos istorinės asmenybės ir įvykiai. „Išlikę šiek tiek aprašų apie carą, kuris pro Šiaulius važiavo kalbėtis su Napoleonu ir vežėsi alaus, kad pokalbis būtų lengvesnis“, – pasakoja „Gubernijos“ vadovė.
Faktai:
- Seniausia įmonė Lietuvoje - „Gubernija“, įsikūrusi 1665 metais
- Tarp dešimties seniausių Lietuvos įmonių puikuojasi keturios alaus daryklos
- Iki 2006 metų seniausia pasaulio bendrove buvo laikoma japonų statybų įmonė „Kongo Gumi“, kuri nepriklausomai veikė 14 amžių nuo 578 metų
- Dabar vis dar veikianti seniausia įmonė yra Japonijos viešbutis „Nisiyama Onsen Keiunkan“, kuris veikia nuo 705 metų.
Parengė: Greta Jankaitytė, Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas, Vilius Petkauskas
