Skaitytojų teismui nusprendėme pateikti keletą straipsnių, kuriuose palyginsime lietuviškų ir angliškų produktų maistines vertes. Iš anksto įspėjame, kad nepretenduojame į mokslinį tyrimą, nesiekiame reklamos jokiai konkrečiai firmai ar produktui. Straipsniuose bandysime patyrinėti populiarių produktų etiketes ir atsakyti į klausimą – ar išties verta lietuviui, gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje, ieškoti lietuviškos prekės?
Pradėkime nuo maisto produkto, be kurio neapsieina nei vienas pirkėjas – duonos. Lietuvoje kartais vadinama „formine“, balta angliška duona ne vienam priimtinesnė dėl patogumo ruošiant sumuštinius. Ji lengvesnės tekstūros, patogesnės formos ir visame pasaulyje vartojama įvairių rūšių sumuštinių gamyboje arba tiesiog kaip pusrytinis užkandis paskrudinus riekeles skrudintuvėje. Visgi dažnas lietuvis neišsižada sentimentų tamsesnei duonai, kurios gamyboje įmaišyta ir ruginių miltų. Jei dėl skonio nesiginčijama, tai maistinę produkto vertę gana nesudėtinga nustatyti iš etiketės.
Palyginimui pasirinkta UAB „Lašų duona“ (viena didžiausių duonos ir pyrago produktų gamybos įmonių Lietuvoje) kepama populiari „Palangos“ duona, kurios įpakavime pateikiamas ir angliškas aprašymas, tad galima spėti, kad produktas skirtas eksportui. Lyginame su Jungtinėje Karalystėje populiaraus prekės ženklo „Warburtons“ balta duona (Warburtons medium sliced white bread). „Warburtons“ – didžiausias duonos gamintojas šalyje ir tarp maisto pramonės gigantų nusileidžia tik Coca Cola prekės ženklui.
Į akis krinta tai, kad britiško produkto etiketėje daugiau informacijos – kaip ir kur duoną laikyti, kad ji ilgiau išliktų šviežia, tinkamumas vegetarams ir įspėjimas dėl galimų alergijų. Kadangi lietuviškos duonos etiketė pritaikyta prekybai Jungtinėje Karalystėje, informacija pateikiama kaip ir reikalaujama šioje šalyje: anglų kalba nurodoma ne tik 100g, bet ir vienos riekės maistinė vertė, patikslinamas druskos, sočiųjų rūgščių, cukraus kiekis.
Jei tikėsime etiketėmis, britiška duona turi dvigubai daugiau riebalų nei lietuviška ir yra šiek tiek kaloringesnė.
Druskos kiekis lietuviškoje duonoje nenurodytas, britiškoje – 0.4g vienoje riekėje. Primename, kad medikai rekomenduoja neviršyti 6g. per dieną, tad sutepę sumuštinį su sūdytu sviestu ir rūkytu kumpiu tokį kiekį tikriausiai viršysite keletą kartų.
„Palangos“ duonos sudėtis: ruginiai/kvietiniai miltai, vanduo, cukrus, mielės, kmynai, druska. Panašu, kad produktas ne veltui puošiasi etikete „Be konservantų“.
„Warburtons“ duonos sudėtis: kvietiniai miltai, vanduo, mielės, druska, augalinis aliejus, sojos miltai, emulsikliai E481, E472e, kalcio propionatas, vitamino C rūgštis, E920.
E481, E472e – emulsikliai, naudojami daugelyje duonos gaminių (taipogi lietuviškuose batonuose), augalinės arba gyvulinės kilmės, šalutinių poveikių nepastebėta.
E920 – duonos kildinimo medžiaga, L-cisteinas. Šalutinių poveikių nepastebėta, gali būti išgaunamas iš plunksnų, kiaulės šerių arba žmogaus plaukų, todėl turėtų būti vengtinas vegetarų.
Kalcio propionatas – medžiaga, stabdanti pelėsio augimą, anot tyrimų, įtakos vėžio vystymuisi bei kitų šalutinių reiškinių nepastebėta, nors laboratorijoje eksperimentuojant su dideliais šios medžiagos kiekiais buvo pastebėtas laboratorinių pelių augimo sulėtėjimas.
Visi šie išvardinti maisto priedai yra leistini Europos Sąjungoje ir jų poveikis sveikatai nėra laikomas kenksmingu.
Apibendrinant duomenis daugiau pliusų visgi matyti lietuviškoje duonoje – mažiau riebalų, natūralūs ingredientai, be to, visiems žinoma, jog ruginiai miltai žmogaus organizmui daug naudingesni nei kvietiniai – juose daugiau geležies, kalio, magnio, B ir E grupės vitaminų. Tiesa, mūsų nusivylimui, ant lietuviško lipduko taip ir nepavyko rasti duonos galiojimo datos.
