Po to, kai pernai žlugo dvejus metus trukęs ugnies nutraukimas su Kurdistano darbininkų partija (PKK), Turkijos vyriausybinės pajėgos šalies pietryčiuose vykdė karinę kampaniją prieš šį judėjimą. PKK lyderis Cemilis Bayikas sakė, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „eskaluoja šį karą“. „Kurdai ginsis iki galo, kol tokia bus Turkijos prieiga – žinoma, kad PKK eskaluos karą“, – sakė jis britų transliuotojui.
R.T.Erdoganas šį mėnesį sakė, kad per kovas žuvo 355 saugumo pajėgų nariai ir daugiau kaip 5 tūkst. PKK narių. Patikrinti šių skaičių neįmanoma.
Kurdų sukilėlių judėjimas kaltinamas dėl virtinės pastaraisiais mėnesiais Turkijoje įvykdytų atakų, o atsakomybę už šįmet Ankaroje surengtus du sprogdinimus prisiėmė radikali grupuotė „Kurdistano laisvės sakalai“ (TAK), palaikanti ryšius su PKK.
Nenori atsiskirti nuo Turkijos
Sukilėliai kaltinami tuo, jog mėgina įkurti atskirą kurdų valstybę, bet C.Bayikas tai neigė. „Nenorime atsiskirti nuo Turkijos ir įkurti valstybę. Nenorime padalyti Turkijos. Norime laisvai gyventi Turkijos valstybės teritorijoje savo pačių žemėje... Kova tęsis, kol bus pripažintos kurdų prigimtinės teisės“, – pabrėžė jis.
PKK yra pasirengusi eskaluoti konfliktą „ne tik Kurdistane, bet ir visoje Turkijoje“, pridūrė C.Bayikas. R.R.Erdoganas „nori, kad kurdai pasiduotų. Jei jie nepasiduoda, jis nori išžudyti visus kurdus. Jis sako tai atvirai – neslepia to“, sakė PKK lyderis.
PKK 1984-aisiais pradėjo kruviną sukilimą prieš Turkijos vyriausybę dėl nepriklausomybės, o daugiau nei tris dešimtmečius trunkanti kova už didesnę kurdų autonomiją ir teises jau nusinešė apie 40 tūkst. gyvybių. Ilgainiui PKK sušvelnino savo reikalavimus – vietoje nepriklausomybės ėmė siekti didesnės autonomijos ir teisių puoselėti savo kalbą bei kultūrą.
Kalėti nuteistas PKK įkūrėjas Abdullah Ocalanas 2013 metų kovą paskelbė paliaubas, tačiau paaštrėjus įtampai dėl Sirijos konflikto, pernai smurtas atsinaujino.
R.T.Erdoganas pasiūlė atimti Turkijos pilietybę iš kurdų sukilėlių šalininkų, o vyriausybės vadovas Ahmetas Davutoglu siekia, kad būtų priimtos Turkijos konstitucijos pataisos, kurios atvertų kelią patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „teroristinę propagandą“ prokurdiškų pažiūrų įstatymų leidėjus.
