Likus savaitei iki Lenkijos parlamento rinkimų, vis dar neaiškus nugalėtojas. Vieną dieną apklausos duoda pirmenybę valdančiajai Teisės ir Teisingumo (TiT) partijai, kitąkart - opozicinei Pilietinei Platformai (spalio 12-ą paskelbti apklausų duomenys rodo, kad TiT vėl pirmauja). Trečioji jėga - į rinkimus eksprezidento Aleksandro Kvasnievskio vedamas blokas „Kairė ir Demokratai“ turi maždaug pastovų penkiolikos procentų elektoratą.
Likusioms partijoms, tarp jų buvusioms TiT koalicijos partnerėms Savigynai ir Lenkijos Šeimų Lygai apklausos duoda nedaug vilčių įveikti penkių procentų barjerą. Todėl rinkiminės kovos taikinyje yra aštuoniolika, gal dvidešimt procentų rinkėjų, kurie ketina dalyvauti rinkimuose, bet dar nežino, už ką balsuos. Nuo jų priklausys, ar TiT valdys savarankiškai , ar turės ieškoti partnerių koalicijai, o gal priešingai - teks užleisti vietą Pilietinei platformai.
Donaldui Tuskui ir jo vadovaujamai Pilietinei platformai šie rinkimai reiškia kovą už partijos ir jo kaip lyderio „būti ar nebūti“ dilemą, nes dar vienos kadencijos opozicijos suole partija gali neatlaikyti. Svyruojančius ir abejojančius rinkėjus partijos vilioja ne tiek programomis, kiek oponentams klijuojamomis etiketėmis.
Elitas, mokslinčiai ir paprasti žmonės
Prieš dvejus metus Jaroslavo Kaczynskio partijai laimėti padėjo nukaltas lozungas apie „solidarią“ (už kurios stovi Teisė ir Teisingumas), ir „liberalią“ ( kurią siūlo opozicinė Pilietinė Platforma) Lenkiją. Šioje rinkimų kampanijoje „solidarią“ visuomenę politikai suskirstė į „salonus“ ir „paprastus žmones“. TiT reiškiasi kaip „paprastų žmonių“ gynėja, ir duria pirštu į opozicinę Pilietinę Platformą, kuri, esą, atstovauja „salonų“ ar „elito“ interesams. Toks suskirstymas atitinka sociologinį partijų rinkėjų veidą – už TiT balsuoja mažesnių miestų, žemesnio išsilavinimo, vyresniojo amžiaus žmonės. Statistinis Pilietinės platformos rėmėjas –tai didmiesčių gyventojas, gaunantis aukštesnes pajamas ir turintis aukštesnįjį išsilavinimą.
Kaczynskio vyriausybės politiką kritikuojančius mokslo atstovus „trečiuoju dvyniu“ vadinamas seimo pirmininkas Ludwikas Dornas išvadino „mokslinčiais“. Tiesa, šis žodžio kišenėje neieškantis politikas nesenai savo tinklaraštyje parašė „mokslinčiams“ laišką, kviesdamas balsuoti už brolių Kaczynskių partiją.
„Paslėpk močiutės pasą“
Politika įtakoja ir šeimyninius santykius. Atlikta apklausa parodė, kad dvejose iš trijų Lenkijos šeimų politinės simpatijos ne tik kad nesutampa, bet dažnai kertasi. Jaunesnioji karta labiau linkusi pasitikėti Pilietine Platforma, senjorai dažniau palaiko Kaczynskių partiją, populistinę A.Leperio vadovaujamą Savigyną ar kraštutinių pažiūrų Lenkijos Šeimų Lygą. „Leperis gina mūsų žemę, Kaczynskiai gina Lenkiją nuo rusų ir vokiečių dominavimo“ - tokią nuomonę galima išgirsti iš TiT šalininkų.
Kova dėl balsų vyksta ir virtualioje erdvėje. Po Lenkiją keliauja sms žinutė „paslėpk močiutės pasą“. Tai aliuzija į vyresniosios „močiučių“ kartos politines simpatijas TiT partijai. Šį pokštą pasmerkė premjeras Jaroslavas Kaczynskis, pavadinęs jį pasikėsinimu į lenkų tautą.
Kur yra Lenkija?
- Lenkija yra čia, kur esame mes, - tokiais žodžiais į savo rėmėjus ir partijos narius kreipiasi Lenkijos premjeras J. Kaczynskis, skersai išilgai keliaudamas po šalį ir agituodamas balsuoti už Teisę ir teisingumą. Suprask: jeigu balsuoji už TiT, balsuoji už Lenkiją.
Opozicinė Pilietinė platforma nelieka skolinga: „Balsuodami už Teisę ir teisingumą, renkatės Rytus, balsuodami už mus – Vakarus“. Suprask: balsuodami už Kaczynskius, tolstate nuo Vakarų Europos.
Žūtbūtinėje kovoje Lenkijos šeimų lyga irgi griebėsi Kaczynskio retorikos: „Lenkija yra čia: Silezijoje, Pamaryje. Čia yra Lenkija ir čia bus, gerai, kad šitai visi tie mulkiai žinotų“, sakė politikas ir pridūrė, kad turi omenyje ne tik valstybę, bet ir lenkų nuosavybę. Mat, į Pamarį ir Sileziją po karo atvyko daug lenkų iš rytų, ir jie įsikūrė iškeldintų vokiečių namuose ir sodybose.
„Stebint partijų rinkiminius klipus, susidaro įspūdis, kad lenkai spalio 21-ąją rinks ne parlamentą, o šerifą, kad tądien vyks kova dėl gėrio ir blogio“, ironizuoja žurnalo „Polityka“ apžvalgininkas Klausas Bachmanas, ir pastebi, kad laimei, pagrindiniai Lenkijos klausimai, tiek vidaus, tiek užsienio, išspręsti jau senai.
