Saugumo ir gynybos analitikas profesorius Michaelas Clarke sako, kad per likusią šių metų dalį Ukraina gali prarasti daugiau teritorijų, kurias gynė, tačiau ji sunkiai dirbs, kad sustiprintų savo pajėgas 2025 m. ir įtikintų Vakarus, kad galiausiai gali nugalėti Rusijos invaziją.
Rusija bandys užimti Kramatorską ir Slovjanską, o tai faktiškai suteiktų jai visą Donbaso regioną, skelbia portalas „Sky News“.
Jūroje ukrainiečiai stengsis kuo labiau išnaudoti spaudimą, kurį gali daryti Krymui, vis sėkmingiau veikdami vakarinėje Juodosios jūros dalyje.
Ore Rusija maksimaliai išnaudoja savo natūralų kiekybinį pranašumą, tačiau Kyjivas tikėsis, kad oro karą pavyks pakreipti taip, kad Rusijos orlaiviai būtų laikomi toliau nuo jo fronto zonų.
Tačiau užvis svarbiausia bus abiejų pusių konkurencija dėl karo produkcijos. Rusija neabejotinai gali pati pasigaminti daugiau amunicijos nei Ukraina.
Ukraina gali pasigaminti daug gerų ir naujoviškų karinių atsargų, tačiau ji gali prilygti Rusijos gamybos lygiui tik turėdama visapusišką Vakarų valstybių paramą. Ateinančiais metais tai bus svarbiausias ir neaiškiausias šio karo frontas.
„Tikėtina, kad Ukraina praras likusią Donbaso dalį“, – sako profesorius Michaelas Clarke.
Artėja „rimtesni teritoriniai nuostoliai“
Saugumo ir konfliktų ekspertas daktaras Huseynas Aliyevas sako, kad per ateinančius 12 mėnesių Kyjivas patirs „rimtesnių teritorinių nuostolių“.
Apmąstydamas neseniai įvykusį Avdijivkos žlugimą, jis aiškino, kad taktinių rezervų ir šaudmenų trūkumas – problemos, su kuriomis ukrainiečiai susidūrė 2023 m. „nepavykusios“ Bachmuto gynybos metu – ir toliau kelia problemų.
„Šiuo metu Ukraina yra labai priklausoma nuo užsienio šaudmenų ir ginklų tiekimo, nes praėjus dvejiems metams po konflikto vidaus masinė šaudmenų gamyba vis dar atsilieka, net kai kalbama apie pagrindinius šaudmenis, tokius kaip minosvaidžio minos ar minosvaidžio sviediniai“, – sakė jis.
Palyginimui, Rusija greitai ir efektyviai „instituciškai prisitaikė ir mokosi“, pridūrė daktaras H. Aliyevas.
„Bet koks Ukrainos delsimas gali lemti rimtesnius teritorinius nuostolius“, – sakė jis, perspėdamas, kad šalyje pagamintų artilerijos sviedinių ir dronų trūkumas gali turėti skaudžių pasekmių.
„Jei Ukraina nesiims statyti gynybinių įtvirtintų pozicijų ir nepadidins vietinės šaudmenų gamybos, taip pat nepagerins mobilizacijos ir verbavimo, tikėtina, kad šiais metais ji praras likusią Donbaso regiono dalį ir kai kurias teritorijas pietuose“, – sakė ekspertas H. Aliyevas.
Ukrainos pralaimėjimas gali būti įmanomas iki metų pabaigos
Tarptautinių reikalų redaktorius Dominicas Waghornas sako, kad abi šio karo pusės šiuo metu vykdo tai, ką Amerika vadina „laikymo ir kūrimo“ strategija.
Negalėdamos pasiekti proveržio, Rusija ir Ukraina tikisi išlaikyti fronto liniją, kol sustiprins savo pajėgas.
Manoma, kad tai tęsis visus metus, nebent Vakarai nuspręstų suteikti Ukrainai lemiamą kokybinį pranašumą, ką iki šiol per visą šį konfliktą darė pernelyg nedrąsiai ir atsargiai.
Jei iki šio konsolidacijos laikotarpio pabaigos Ukraina negaus daug didesnės paramos, tikėtina, kad Rusija turės persvarą.
NATO šalys kartu sudėjus turi daug didesnę ekonominę ir karinę galią, tačiau jos nusprendė kiekviena atskirai nesidalyti ja tiek, kad suteiktų Ukrainai lėšų išstumti užpuolikus. Ukrainai buvo suteikta pakankamai, kad ji galėtų tęsti karą, bet ne jį laimėti. Dabar abejojama, ar jai bus atsiųsta tiek paramos, kad ji apskritai pajėgtų atsilaikyti.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas žino, kad jo išlikimas priklauso nuo to, ar pralaimės karą, todėl, kaip galima nuspėti, imasi visų priemonių, kad to išvengtų.
Jis militarizuoja ekonomiką ir imasi atsargumo priemonių, kad išvengtų neišvengiamų padarinių dėl sparčiai augančio aukų skaičiaus.
Jis uždraudė vienam prieš karą nusiteikusiam varžovui dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose ir, pašalino žymiausią jo invazijos į Ukrainą kritiką Aleksejų Navalną.
Rusija aplenkė Vakarų sankcijas
Naujausias pavyzdys – Edo Conway atskleisti tyrimai.
Putinas pasitelkė Šiaurės Korėjos ir Kinijos paramą, kad užsitikrintų šaudmenų ir ginklų tiekimą, kuris gerokai viršija visų Ukrainos Vakarų rėmėjų kartu sudėjus siunčiamą amuniciją.
Be to, vis dar abejojama, kokio dydžio karinę ir finansinę paramą Amerika yra pasirengusi siųsti Ukrainai.
Įspūdinga V. Putino dezinformacijos mašina daugeliui Vakaruose pasėjo abejonių dėl karo teisingumo ir neteisingumo bei pergalės galimybių.
Ukraina pasiekė tam tikrų laimėjimų jūroje, nuskandindama kelis Rusijos karo laivus, tačiau sausumos kare, nors ir palaipsniui, bet vis labiau praranda teritoriją.
Jei Vakarai nuspręs nedidinti paramos, kad pasipriešintų Rusijos karo ekonomikos galiai ir jos sąjungininkų paramai, tikėtina, kad metų pabaigoje bus pasiektas lūžio taškas, kai Kyjivo vyriausybės pralaimėjimas gali būti neišvengiamas.
Tuomet Vakarai gali sužinoti, kiek nuoširdus yra Vladimiras Putinas, kai jis tvirtina, kad toliau nepuls NATO šalių, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis pasaulio saugumui.
Rusijos aukų skaičius vis didės
Buvęs aukšto rango karinės žvalgybos ir saugumo pareigūnas Philipas Ingramas teigia, kad abi pusės ir toliau patirs daug nuostolių, tačiau, Vakarams stiprinant Ukrainos gynybą, Rusijos nuostoliai bus „vis didesni“.
„Rusija pasikliauja Šiaurės Korėja ir Iranu, o tai nieko gero nežada. Vakarų gynybos pramonės bazė, šaudmenų gamintojai pagaliau atsibudo“, – sakė jis.
Tuo tarpu jis sakė, kad Ukraina, vykdydama Specialiųjų operacijų valdybos (SOE) operacijas okupuotose teritorijose ir Rusijoje, rengia „strateginio manevravimo meistriškumo pamokas“.
Jų metu buvo vykdomi nužudymai, geležinkelio nuvažiavimai nuo bėgių, sprogdinamos gamyklos ir naftos perdirbimo gamyklos, taip pat kariniai štabai, aerodromai ir logistikos sandėliai buvo atakuojami toliašaudžiais ginklais, o Rusijos Juodosios jūros laivynas tapo bejėgis, aiškino P. Ingramas.
„Tai kartu su atsinaujinusiu Vakarų tiekimu leis Ukrainai susigrąžinti daugialypę iniciatyvą“, – sakė jis.
Tačiau ar tai padės greitai užbaigti karą? P. Ingramas sakė, kad tai „labai mažai tikėtina, nebent Maskvoje įvyktų esminiai pokyčiai“.
„Manau, kad apie Rusijos ir Ukrainos karą kalbėsime dar po 730 dienų, – pridūrė jis. – Tačiau dar po 730 dienų Rusija bus gerokai susilpnėjusi, ji tiesiog negalės sau leisti daugiau, o Vakaruose įperkamumas tėra politinis sprendimas, nes Ukrainos pralaimėjimo kaina yra gerokai didesnė. Būtent tai užtikrins nuolatinę Vakarų paramą, kad ir kokie būtų rinkimų rezultatai“.
Treti karo metai Volodymyrui Zelenskiui gali būti sunkesni
Karo analitikas Seanas Bellas sako, kad raktas į Ukrainos likimą priklauso nuo Vladimiro Putino, o 2024-ieji gali pasirodyti labai sunkūs metai.
„Nors Vakarų politinė parama prezidentui V. Zelenskiui atrodo gana tvirta, šią retoriką paversti nuolatiniu mūšiuose laiminčių ginklų tiekimu darosi vis sunkiau, – sako jis. – Vakarų kariniai fondai yra išsekę, o be ginklų ir amunicijos Ukrainos perspektyvos yra niūrios“.
Tačiau jis pabrėžia, kad Rusija susidurs su tuo pačiu iššūkiu ir bandys užmegzti ryšius su Šiaurės Korėja ir Iranu, kad sustiprintų savo gynybos pramonės bazę, finansuojamą iš didėjančių pajamų už naftą.
„Prezidento rinkimai gali būti lemiami, – sako karo analitikas. – Administracijos pasikeitimas JAV gali reikšti, kad ateinančiais metais finansinė ir karinė parama Ukrainai sumažės.Net ir gaudama didžiulę paramą 2023 m., Ukraina nesugebėjo pralaužti Rusijos linijų. Bet koks paramos sumažinimas gali būti lemiamas“.
„O kadangi už nugaros Rusijos prezidento rinkimai, V. Putinas gali jaustis padrąsintas „padvigubinti“ savo specialiąją karinę operaciją Ukrainoje. Antrieji šio konflikto metai prasidėjo su optimizmu dėl artėjančio Ukrainos pavasario puolimo. Tačiau be ryžtingos, nuoseklios ir patikimos Vakarų strategijos aprūpinti Ukrainą ginklais ir amunicija, kurių jai reikia, kad galėtų nugalėti, šie metai prezidentui V. Zelenskiui gali būti daug sunkesni“, – teigia S. Bellas.
Vakarai negali sau leisti klaidingai apskaičiuoti 2024 m. karo eigos
Tyrėja Jaroslava Barbieri teigia, kad 2024-ieji bus metai, kai Vakarai atliks lemiamą vaidmenį.
Nors ji prognozuoja, kad Rusija išlaikys materialinį ir žmogiškųjų išteklių pranašumą, ji tiki, kad ES ir NATO „rimtai įsipareigos“ gerinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.
„2022 m. Vakarai nepakankamai įvertino Ukrainos gebėjimą kovoti, o 2023 m. Vakarai nepakankamai įvertino Rusijos gebėjimą atsigauti po karinių nesėkmių ir išlaikyti ilgalaikį karą“, – sakė ji.
„Ginklų tiekimo Ukrainai politika atspindėjo Vakarų vyriausybių iliuziją, kad parama Ukrainos pergalei gali reikšti ką nors kita nei lemiamo pralaimėjimo Rusijai sukėlimas. 2024 m. yra metai, kai Vakarai negali sau leisti vėl suklysti. Karo ateitis priklauso nuo to, ar Vakarai susitaikys su realybe, kad tai egzistencinis karas ne tik Ukrainai, bet ir visiems Vakarams“, – teigia tyrėja Jaroslava Barbieri.
Jos nuomone, geriausiu atveju Donaldas Trumpas liks Baltuosiuose rūmuose, o Vakarų valstybės parengs nuoseklų planą, kaip panaudoti Rusijos įšaldytą turtą Ukrainos naudai.
Savo ruožtu Ukraina padidins mobilizaciją, išlaikys gynybines linijas ir sustiprins savo oro gynybą.
Kyjivas padidins bepiločių orlaivių atakų skaičių, ypač Kryme, ir įgis tolimųjų tiksliųjų smūgių pajėgumų, kad galėtų smogti giliai už priešo linijų.
„Kartu šie veiksniai leis Ukrainai atkurti savo pajėgumus vykdyti plataus masto puolamąsias operacijas 2025 m.“, – sakė ji.
Tačiau blogiausio scenarijaus atveju „sugrįžtų Amerikos izoliacionizmas ir Europos politinis paralyžius“.
„Susidūrę su dideliu šovinių trūkumu, Ukrainos kariai būtų priversti mažinti karinių operacijų mastą, – aiškino J. Barbieri. – Ukrainos nesugebėjimas papildyti mūšio lauko pajėgų padidintų kylančią įtampą Ukrainos visuomenėje“.
„Kremlius ir toliau naudotųsi bet kokiais Vakarų neryžtingumo požymiais, kad įteigtų, jog Ukraina negali laimėti šio karo ir kad derybos dėl susitarimo Maskvos sąlygomis yra vienintelė išeitis. Savo ruožtu tai gali sukelti naują Ukrainos pabėgėlių bangą“, – sakė ji.
Pagrindinė JAV parama labai priklauso nuo pusiausvyros
„Sky News“ korespondentas JAV Markas Stone sako, kad karas Artimuosiuose Rytuose šiek tiek užgožė Vašingtone ilgai besitęsiantį ginčą dėl finansavimo Ukrainai.
Kaip atskleidė „Sky News“ liudininkai, Ukrainos kariuomenė beveik nebeturi ginklų ir amunicijos, tad Rytinėje Ukrainos dalyje Vladimiras Putinas turi neabejotiną persvarą.
Niujorke susirinkę Europos užsienio reikalų ministrai net nebando įrodinėti, kad yra kitaip.
Vašingtone nedidelė, bet įtakinga Donaldo Trumpo politikų grupė, atstovaujanti abejojantiems rinkėjams visoje šalyje, blokuoja įstatymo projektą, kuriuo Ukrainai siunčiama dar viena didžiulė ginklų siunta.
Nėra absoliučiai jokių garantijų, kad jie leis projektą priimti.
Stebina tai, kad Europos užsienio reikalų ministrai, atvykę į JT paminėti metinių, savo pranešimus skiria Amerikai, o ne Rusijai. Gana tiesmukai jie ragina Ameriką imtis veiksmų ir toliau remti Ukrainą.
„Tai atitinka Amerikos žmonių interesus“, – vasario 24 dieną, 5-ojoje aveniu vykusiame renginyje sakė Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai.
Tai žinia, kuri dar nepasiekė Amerikos.
Daug kur Amerikoje gaji nuostata „pirmiausia Amerika (saugumas) prasideda namuose“ ir neaiškumai dėl tolimojo karo finansavimo pagrįstumo.
Ir nepamirškite – karo Ukrainoje perspektyvos gali pasikeisti dar labiau, jei lapkritį JAV prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas.
Artėja šio ilgo karo momentas, kai likimas gali iš esmės pasikeisti.
