Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga turėjo platų karinių bazių tinklą nuo Kubos iki Vietnamo, Etiopijos ir Somalio. Prieš dešimtmetį Rusija uždarė paskutines karines laivyno bazes tolimose šalyse ir apsiribojo bazėmis buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje. Dabar Kremlius vėl aktyviai ieško kelių didinti karinę įtaką įvairiuose pasaulio regionuose.
Sovietų forpostai?
Sovietų karinis laivynas turėjo labai išvystytą karinių jūrų bazių ir laivyno atraminių punktų tinklą. Jis buvo apraizgęs Viduržemio jūrą ir Raudonosios jūros baseiną bei Adeno įlanką. Laivynas po dvi bazes turėjo Jugoslavijoje, Libijoje, Sirijoje, Egipte, Tunise, Jemene, po vieną bazę – Alžyre, Etiopijoje. Kita svarbi laivyno bazė buvo įkurta Kamranėje (Vietname). Ji turėjo „oponuoti“ JAV karinio laivyno bazėms Filipinuose. Tačiau daugiausia nervų amerikiečiams sugadino sovietų laivyno ir radijo žvalgybos bazės JAV pašonėje – Kuboje. Pačiame Šaltojo karo įkarštyje Kuboje buvo dislokuotas ir branduolinis ginklas. Kilus vadinamajai Kubos krizei ir pasauliui atsidūrus ant branduolinio karo slenksčio, sovietų raketos su branduolinėmis galvutėmis buvo išgabentos. Be to, radijo žvalgybos bazės buvo įkurtos Suomijoje, Šiaurės Korėjoje, Somalyje ir kitose pasaulio vietose. Kai kurios sovietų, o vėliau Rusijos karinės bazės buvo labai stambios. Pavyzdžiui, Kamranėje (Vietnamo karo metais naudotoje JAV pajėgų, vėliau vietnamiečių perduotoje sovietams) pastatytas jūrų uostas ir aerodromas, dislokuotas aviacijos pulkas, antvandeninių ir povandeninių laivų junginiai, radijo žvalgybos centras, kuro bazės, laivų remonto įmonė, karių ligoninė ir dešimtys kitų objektų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo bazė ėmė nykti, kol galų gale 2001 metais buvo uždaryta. Rusijos karinė vadovybė pareiškė, kad išlaikyti bazę tapo pernelyg brangu, o tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl karių išvedimo iš Vietnamo. Panašiu laiku buvo uždarytos ir kitos paskutinės sovietų karinės bazės – Sirijos Tartuso uoste buvęs laivų bazavimo ir techninės priežiūros punktas bei radijo žvalgybos bazė Lurdese (Kuboje). Tačiau po dešimtmečio Maskva vėl kalba apie būtinybę atkurti bent dalį buvusių karinių bazių ir steigti naujas.
Nori pasivyti Vakarus
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas prieš kelias dienas teigė, kad šalies politinė ir karinė vadovybė rimtai svarsto galimybę steigti bazes užsienyje. „Neslėpsiu, idėjų šiuo klausimu mes turime. Deja, taip atsitiko, kad netekome ankstesnių galimybių, kurias turėjo mūsų šalis. Kaip jūs suprantate, bazės užsienyje Rusijos Federacijos prezidento įsaku nėra steigiamos. Reikia atlikti sudėtingus politinius ir diplomatinius darbus, kad kitos šalys mus norėtų matyti savo teritorijoje ir vertintų kaip jų pačių įvaizdį stiprinantį faktorių“, – sakė D.Medvedevas. Rusija neslepia, kad siekia grąžinti savo karinio jūrų laivyno vėliavą į tolimiausius pasaulio kampelius ir vytis JAV, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją. Greta jų pastaraisiais metais pasauliniame vandenyne vis aktyviau veikia Kinijos jūrų pajėgos.
Rusų pajėgos kaimyninėse šalyse
Rusija turi daug karinių bazių ir buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Arčiausiai Lietuvos esanti Rusijos užsienio karinė bazė yra Baltarusijos teritorijoje, Vileikoje (70 kilometrų nuo Lietuvos sienos). Čia yra strategiškai svarbus Rusijos karinio laivyno ryšių centras (panašią bazę rusai turi ir Kirgizijoje). Taip pat Baltarusijos teritorijoje netoli Baranovičių 2002 metais buvo dislokuotas Rusijos priešraketinio skydo elementas – radiolokacinė bazė „Volga“. Rusija, aršiai protestuojanti prieš JAV priešraketinio skydo elementų plėtrą Europoje (pavyzdžiui, bazių steigimą Lenkijoje ir Čekijoje), dažnai pamiršta, kad pati Baltarusijoje turi identišką objektą. Taip pat Rusijos kariuomenės kosminės pajėgos turi savo bazes Azerbaidžane, Tadžikistane, Kazachstane. Rusija ilgam įsitvirtino karinėje bazėje Giumri (Armėnija), kurioje dislokuota 5 tūkst. karių. Šiemet buvo pratęsta bazės nuoma Rusijai dar 49 metams. Rusijos sausumos pajėgos dislokuotos bazėse Tadžikistane, nuo Gruzijos atplėštose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, nuo Moldovos atskilusioje Padniestrėje. Aviacijos bazės yra įkurtos Kirgizijoje, Kazachstane ir Uzbekijoje. Ukrainai priklausančiame Kryme dislokuotos pagrindinės Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės – net 14 tūkst. karių. Rusijos siekiai plėsti karines bazes užsienyje aiškiai liudija norus įtvirtinti savo kaip itin svarbios tarptautinės politikos žaidėjos statusą.
