Bloga nuotaika – dar ne depresija
Ar kada nors susimąstėte, kad vienas iš penkių sutiktų žmonių gali būti patyręs sunkesnių ar lengvesnių psichikos sutrikimų. Tuo žmogumi gali būti atsitiktinis praeivis gatvėje, bendradarbis, draugas ar šeimos narys.
Depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų, kurį diagnozuoja gydytojai. Mes dažnai girdime ir vartojame šį žodį, bet net nesusimąstome apie tikrąją jo reikšmę. Šia sąvoka apibūdiname prastą nuotaiką, staiga užklupusį liūdesį ar norą pabūti vienumoje. Bet mediciniškai toks apibrėžimas ir sąvokos vartojimas nėra tikslus. Iš tikrųjų, depresija – tai psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurio pagrindą sudaro prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas ir aktyvumo sumažėjimas, kurį gali lemti įvairios vidinės ir išorinės priežastys.
Santykiai su artimaisiais – pagrindinis saugiklis
Anot psichiatro-psichoterapeuto Vytauto Bartkevičiaus, seniau kalbėta, kad žmogus jau vaikystėje gali būti linkęs į depresiją. Dabar didesne problema tampa mamos ir vaiko ryšio nebuvimas, kuris reikšmingas vaiko vystymuisi ir psichologinei jo raidai. Vis dažniau tenka išgirsti, kad mamos atsisako maitinti kūdikius, bijodamos galimų figūros pokyčių. Daktaras V. Bartkevičius akcentuoja, kad šis ritualas yra itin reikšmingas formuojant mamos ir vaiko ryšį, todėl jo nepaisymas gali turėti neigiamų pasekmių vaikui.
Žmogus iš prigimties yra socialus, todėl didelę reikšmę sergamumui depresija turi šeimos ir artimųjų tarpusavio santykiai. Bendravimo nebuvimas šeimoje – šių laikų rykštė. Užuot pasikalbėję apie dienos įvykius, iškilusias problemas, pasidaliję įspūdžiais prie vakarienės stalo, šeimos nariai išsiskirsto į skirtingus kambarius arba „dingsta“ telefono, televizoriaus ar kompiuterio ekranuose.
Tokiu atveju mes ne tik tampame svetimais, bet ir prarandame galimybę išsipasakoti, pasidalinti problemomis, kurios kaupiasi, taip didindamos psichinių susirgimų grėsmę.
Ir vėl emigracija
Dar viena depresijos priežastis – emigracija. Apie neigiamus jos padarinius demografinei ir ekonominei padėčiai šalyje kalbama nuolat. Socialiniai darbuotojai, psichologai ir psichiatrai skatina atkreipti dėmesį ir į šio proceso rezultatus psichinei žmonių sveikatai.
Visi emigravusių žmonių artimieji vienaip ar kitaip būna paveikiami, bet labiausiai dėl to nukenčia vaikai. Dirbti į užsienį išvažiavusių tėvų vaikai pradeda galvoti apie priežastis, lėmusias artimiausių žmonių išvykimą. Neretai pasitaiko, kad dėl to jie kaltina save ar jaučiasi nemylimi, palikti, nereikalingi tėvams.
Dažnai kartu keliauja ir vaikas, nors staigūs kultūros, gyvenamosios aplinkos ir žmonių pokyčiai verčia pasijusti nesu- prastu, nepritampančiu prie aplinkos. Vaikai ilgisi draugų, senojo gyvenimo, jaučiasi nuskriausti ar nubausti, kad teko palikti senąjį gyvenimą. Tai gali pasireikšti ne tik depresija, bet ir priešiškumu ar neapykanta tėvams. Net nesusimąstome, bet ypač skaudžiai emigracija paliečia tėvus – pagyvenę tėvai emigrantai jaudinasi ne tik dėl vaikų gerovės, bet ir dėl to, kad nelaimės atveju jie liks vieni ir neturės, kur kreiptis. Tikėjimas ir depresija
Kad ir kaip keistai skambėtų, tikėjimas taip pat glaudžiai susijęs su sergamumu depresija. Praradę tikėjimą, kartu prarandame ir saugumą. Psichiatras-psichoterapeutas
V. Bartkevičiaus aiškina, kad tikėjimas šiuo atžvilgiu neturėtų būti skirstomas pagal religijas. „Mokslininkai neišskiria, kas tu esi pagal religiją: musulmonas, žydas ar katalikas. Kiekviena žmonių grupė turi savo tikėjimą“, – sako pašnekovas. Tikėjimas padeda nesijausti vienišu, tikėti, kad esi saugus. Praradę šią vertybę, tampame lengviau pažeidžiamais, nebežinome, kuo galime pasitikėti, o prireikus – prašyti pagalbos.
Bėgame, bet kur nubėgsime?
Nuolatinis skubėjimas taip pat didina sergančiųjų depresija skaičių. Daktaras mini reklamas, kuriose vaizduojamas idealistinis šeimos rytas, kai visi skubėdami palieka namus. Jo nuomone, toks šeimos vaizdavimas yra neteisingas ir skatina iškreiptą visuomenės suvokimą. Taip tik patvirtinama nuostata, kad bendravimas, laikas su artimaisiais tampa prabanga, kurios mes negalime sau leisti, jei norime išsaugoti darbą.
Darbe mes taip pat nuolat patiriame stresą, kritines situacijas, bijome išgirsti, kad mūsų paslaugų nebereikia. Visa tai sukelia nuolatinę baimę, psichologinį nuovargį, išsekimą ir beviltiškumo jausmą.
Priežastis, dėl kurios mes dirbame, yra noras patenkinti visuomenės iškeltus standartus: gera mašina, butas, kelionės, prabangūs daiktai. Norėdami pritapti, mes dirbame dėl šių daiktų, stengiamės elgtis pagal nustatytas visuomenės formas ir taisykles. Viskas tam, kad neišsiskirtume, nebūtume pašalinti iš vienos žmonių grupės ir „nurašyti“ prastesnei. Bet laimingais taip ir netampame. Patvirtinę nuostatas jaučiamės pavaldūs kitiems, nepatvirtinę – nevykėliais. Televizijos keliama grėsmė
Vis dažniau kalbama apie neigiamą televizijos poveikį žmogaus psichikai ir aplinkos suvokimui. Vaizduose, kuriuos matome ekranuose, vyrauja smurtas, prievarta. Dokumentika, kultūriniai filmai yra rodomi dieną, kai didžioji dalis auditorijos dirba, arba vėlai vakare. Žmogus negali gauti teigiamų emocijų, atitrūkti nuo žiaurios pasaulio kasdienybės, pamiršti savo problemų. Nesąmoningai jam sakoma, kad tik šiurkštus elgesys ar prievarta gali išspręsti problemas, nes taip jos tvarkomos televizijos ekrane.
„Ne“ prekybos centrui – „taip“ bažnyčiai
V. Bartkevičius pataria kuo mažiau lankytis prekybos centruose ir pirkti mažesnėse parduotuvėse. Jose patirsime mažiau neigiamų emocijų, nes didelėse parduotuvėse susiduriame ne tik su finansinėmis problemomis, bet ir nuolatiniu triukšmu, skubėjimu, stumdymusi ir ieškojimu tarp lentynų. Visa tai išbalansuoja ir vargina žmogų.
Paklaustas, kaip išvengti depresijos, psichiatras-psichoterapeutas pataria lankytis bažnyčioje. Anot jo, tai viena tinkamiausių vietų pabėgti nuo išorinio pasaulio ir pasidžiaugti tyla, ramybe, kurioje netrukdomi galėsite pamąstyti.
Labiausiai pažeidžiami – senoliai ir vaikai
Remiantis statistiniais duomenimis, dažniausiai depresija serga moterys, bet gydytojas pastebi, kad šie rodikliai nėra tikslūs. Jo teigimu, skaičiai ženkliai pasikeistų, jeigu visi vyrai, jaučiantys depresijos simptomus, ieškotų pagalbos. Kita didelė problema – išaugęs vaikų ir pagyvenusių žmonių, sergančių depresija, skaičius. Šias socialines grupes labiausiai pažeidžia minėta emigracijos ir bendravimo stokos problema, dėl kurios jie jaučiasi nesaugūs, pamiršti ir nereikalingi.
Leisti pasijusti žmogui reikalingu nėra sunku. Nepulkite visko daryti už tėvus ar senelius. Leiskite jiems tvarkytis patiems, paprašykite patarimo, išklausykite nuomonės. Tokios smulkmenos leidžia žmonėms pasijusti reikalingais ir neprarasti pasitikėjimo savimi.
Depresijos simptomai
Vieno tikslaus atsakymo, kaip atpažinti ribą, kai laikini nuotaikų svyravimai tampa tikra liga, nėra, nes depresija pasireiškia skirtingai.
Pirminiai šios ligos požymiai: ilgai trunkantis liūdesys, nusivylimas, beviltiškumo jausmas, nebedomina įprastinė veikla, hobiai, jaučiama baimė, nerimas, kurie pasireiškia perdėtu rūpinimusi sveikata, įsivaizduojamomis grėsmėmis ir pavojais. Į depresiją linkęs žmogus jaučia nuolatinį kaltės jausmą, kuriam progresuojant, pradedama mąstyti apie pasitraukimą iš gyvenimo, vengiama bendravimo su kitais, nes baiminamasi išsiduoti. Savęs nuvertinimas, sumažėjęs ar padidėjęs kūno svoris, miego sutrikimai, apatija, nuovargis, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio taip pat praneša apie depresiją. Dar vienas akivaizdus depresijos bruožas – pastovus alkoholio vartojimas, tikintis pamirši problemas.
Išmokite atsiriboti nuo problemų
Susidarius konfliktinei situacijai ar nemalonumams namuose, geriau nesiimti drastiškų priemonių, netęsti ginčų, o kurį laiką nuo viso to atsiriboti. Išeikite pasivaikščioti ar užsiimkite kita veikla už namų ribų. Tuomet ne tik nepasakysite to, ko vėliau gailėtumėtės, bet ir turėsite laiko viską apgalvoti iš naujo.
Svarbu ir tai, kad žmogus išmoktų atsiriboti nuo blogų emocijų ir rūpesčių. Jokiu būdu „neparsineškite“ problemų iš darbo. Užvėrę darbovietės duris palikite ne tik kolegas, bet ir visas neigiamas emocijas. Lygiai taip pat ir dėl namuose kilusių barnių, kurie, išėjus į darbą, privalo likti namie.
Grįžę namo iš darbo, būtinai kuo griečiau persirenkite, taip simboliškai atsiribojate nuo darbo streso ir problemų ir įsiliejate į namų aplinką.
Specialistai taip pat rekomenduoja keisti vykimo į darbą įpročius. Jeigu įmanoma, važiavimą automobiliu keiskite ėjimu pėsčiomis. Taip jūs ne tik pajudėsite, bet ir išvengsite streso, kurį patiriate vairuodami.
