Štai prie vieno iš sostinės ežerų visi norintys vos telpa.
Valakampių paplūdimys Vilniuje prieš daugiau nei pusę amžiaus. Štai taip Neryje šimtai vilniečių pačiame vasaros įkarštyje gelbėjasi nuo beveik 30-ties laipsnių kepinančios saulutės. Minioms žmonių tuo metu vienintelė galimybė pasislėpti nuo alinančiai karšto oro – panirti į vėsų vandenį.
Per pastaruosius keliolika metų Valakampių paplūdimiai gerokai pasikeitė. Smėlėtų pakrančių beveik nebeliko, žmonės saulės voniomis mėgaujasi ant pievutės. O ir pačių poilsiautojų mažiau. Vilniečiai sako, kad paprasčiausiai atsirado daugiau vietų, kur galima atsipūsti nuo darbų ir atsigaivinti. Tuo metu senjorai prisimena, kad namuose išsėdėti karštą dieną būdavo sunku.
O štai taip Gedimino kalno fone sostinės gyventojai vasaromis pliuškendavosi Vilnelėje. Šeštajame dešimtmetyje per Vilniaus centrą tekanti upė buvo viena populiariausių vietų išsimaudyti.
Išties, parke nuo saulės medžių pavėsyje besislepiantys praeiviai į Vilnelę nesiryžta nė kojos piršto įkišti, esą šalta ir nešvaru, o ir krantai jau apaugę krūmais. Visgi ši upė pastaraisiais dešimtmečiais kaip tik tapo švaresnė – į ją grįžo žuvys. Na, o vandens temperatūra vasaromis liko tokia pati. Vyresni žmonės mano, kad čia į vandenį jaunimas nesiveržia, nes tiesiog išlepo.
Vidudienis 59-ųjų Gedimino prospekte. Šalia Kudirkos aikštės – nė gyvos dvasios. Visai kitoks vaizdelis šiandien. Nors saulė ir kandžiojasi, miestas pilnas žmonių. Tautiečiai sako, kad su karščiu reikia susitaikyti, mat į darbą eiti ir kitus reikalus susitvarkyti juk vis tiek reikia.
Anuomet štai tokios eilės prie cisternos su gira nebuvo jokia naujiena. Ir į cukraus kiekį gaiviajame gėrime žmonės tiek dėmesio nekreipdavo. O štai dabar sukaitę poilsiautojai troškulį malšinti labiau linkę vandeniu.
Jei prieš beveik 60 metų Vilniuje vienas iš populiariausių paplūdimių buvo Valakampiuose, tai dabar minios traukia link Žaliųjų Ežerų. Čia ir jaunos šeimos su būriais vaikų, ir pensininkai, ir vandens sporto entuziastai.
Na, o kol dalis vilniečių karščius bando iškęsti prie ežerų ar upių, kiti gi traukia į prekybos centrus ar kitas masinio susibūrimo vietas, kur nuolat veikia kondicionieriai. Šiais laikais vėsią temperatūrą galima palaikyti ir darbinėse patalpose, ir parduotuvėse, ir namuose bei automobilyje. Seniau apie tokį komfortą buvo galima tik pasvajoti. Visgi senjorai verčiau renkasi šilumą, esą kondicionieriai jiems sukelia peršalimo ligas.
Medikai sako, kad tokiomis dienomis, kai temperatūra pakyla iki 30 laipsnių karščio, labiausiai saugotis turėtų vaikai ir garbaus amžiaus žmonės. Perkaitus saulėje gali ne tik pykinti, skaudėti galvą ar pakilti temperatūra, bet ir sustreikuoti širdis ar ištikti infarktas. Patariama nuolat vartoti skysčius, mūvėti kepures, dėvėti šviesius rūbus. Ir nosies į lauką geriau nekišti nuo 11 iki 17 valandos – tuomet saulė pati aktyviausia.
Nors Lietuvoje šiemet taip laukta vasara pagaliau atėjo, tačiau iki šilumos rekordų dar tolokai. Karščiausia rugpjūčio diena užfiksuota 1992 metais – saulė tada kepino 36 laipsniais. Na, o absoliutus karščio rekordas – 1994-aisiais. Zarasuose temperatūra tada buvo pasiekusi net 37 su puse laipsnio.
Plačiau apie TV3 reportaže
