Savaitraščio "Veidas" apžvalgininkas Audrius Bačiulis svarsto, kokios yra ir kokios turėtų būti vieno iš "Vilniaus prekybos" vadovų Žilvino Marcinkevičiaus pareiškimo apie kito žymaus verslininko Dariaus Mockaus veikimą kartu su Rusijos saugumo tarnybų rezidentais.
Ryte atsibudęs puoliau prie kompiuterio skaityti naujienų portalų – ar jau krečia VSD agentai ir prokurorai "MG Baltics" koncerno ir jo vadovo Dariaus Mockaus būstinę?
Kažkodėl buvau įsitikinęs, kad po to, kai išvakarėse įtakingiausios Lietuvos verslo grupės atstovas Žilvinas Marcinkevičius tvirtai pareiškė, kad jam yra žinomi faktai apie ilgalaikį pono D.Mockaus bendradarbiavimą, veikimą kartu su Rusijos saugumo tarnybų rezidentais ir su šių rezidentų Lietuvoje įkurtomis kompanijomis, teisėtvarka sureaguos nedelsdama.
O kaipgi kitaip? Juk vienas iš "Vilniaus prekybos" vadovų pareiškė turįs faktų netgi ne apie vieno, o apie kelių (nes kalbėta daugiskaita) Rusijos rezidentų ir jų įkurtų firmų (specialiųjų tarnybų žargonu vadinamų priedangos įmonėmis) veiklą! Įvykis iš tiesų neeilinis. Jei kas pamiršo, tai priminsiu, kad per visus 17 savo veiklos metų VSD taip ir nesugebėjo atskleisti nė vieno Rusijos ar kitos Lietuvai priešiškos valstybės rezidento ar jo sukurtos vadinamosios priedangos įmonės.
Na, o jeigu D.Mockus ilgą laiką "bendradarbiavo ir veikė kartu" su šiais rezidentais, tai jis ne kas kitas, o tikrų tikriausias Rusijos įtakos agentas, apie kuriuos seniai ir daug kalbama, bet kol kas nė vieno nesugauta.
Tiesa, Seimo komisija, tyrusi padėtį VSD, išsiaiškino, kad Kontržvalgybos valdybos pareigūnai jau buvo pasirengę kreiptis į teismą, prašydami pripažinti "Gazprom" tarpininkę "Dujotekaną" priedangos įmone, bet jiems taip ir nelemta buvo pamatyti savo kelerių metų darbo vaisių. Pabandę atskleisti pirmąją Lietuvoje įtariamą priedangos įmonę (bei, galimas daiktas, Rusijos rezidentą), jie buvo apšaukti "kurmiais" ir paskubomis ištrenkti iš darbo. Kad nesikištų, kur nereikia.
Tad pirmadienio vakarą turėjo atrodyti, kad "Vilniaus prekyba", gindama Lietuvos saugumą, suveikė efektyviau, nei visos šalies slaptosios tarnybos kartu paėmus. Tik kažkodėl tos slaptosios tarnybos visiškai nesureagavo į Ž.Marcinkevičiaus demaskavimus. Nei D.Mockaus kratyti ir suimti, kol šis, atskleidus tikrąjį jo veidą, iš Lietuvos nepabėgo, suskubo (nors ką gali žinoti, gal dar suskubs), nei Ž.Marcinkevičių pas save pasikvietė – prašyti pasidalyti informacija apie Rusijos rezidentus. Tikriausiai išgirdo, kaip šis antradienį per Lietuvos radiją pareiškė, esą šiuo metu jam "nenaudinga" atskleisti turimos informacijos apie D.Mockaus ryšius šaltinius.
Tai negi tuščiai trukdysi tokį rimtą ir derybomis su Vyriausybe dėl "trigalvio slibino" užsiėmusį žmogų priminimais, kad informacijos apie nusikaltimą slėpimas mažai kuo nuo paties nusikaltimo skiriasi? Dar keisčiau į Rusijos rezidentų demaskavimus sureagavo premjeras Gediminas Kirkilas. "D.Mockaus sąsajos – ne Vyriausybės reikalas", – teištarė premjeras. Ir pridūrė, kad į visus klausimus turi atsakyti specialiosios tarnybos, kurios, kaip jau minėta, atsakinėti visiškai neskuba. Še tau, boba, ir devintinės! Ilgametis Rusijos rezidentų parankinis stengiasi sugriauti didžiausią po nepriklausomybės atkūrimo strateginį energetinį projektą, prie kurio dirba keturių valstybių vyriausybės, o premjeras aiškina, kad tai – ne Vyriausybės reikalas! Kaip tai suprasti?
Į galvą ateina tik dvi galimybės – arba Rusijos rezidentų kėslus ignoruojantis premjeras pats yra tų rezidentų supančiotas, arba puikiai žino, kad visi šie "demaskavimai" – tik pukštelėjimas vandens stiklinėje. Na, susipyko du milijardieriai, na, apsišaudė žodžiais. Pasitaiko. Visuomenei, beje, tai į naudą – žiūrėk, dar ir šį tą svarbaus apie didžiojo verslo užkulisius sužinosime.
