Taip yra įsitikinęs ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis negailėjo kritikos susisiekimo ministrui Marius Skuodžiui ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, kurie „su bloga greičio politika šeria mordorą (t.y. V. Putino režimą, – red. past.) ir skandina Lietuvos ekonomiką“.
Putino karui – milijonai eurų iš Lietuvos
Įraše asmeninėje „Facebook“ paskyroje ekonomistas pasidalijo skaičiavimais, kiek kainuoja ministrų sprendimai leisti važiuoti 130 km/h.
Pasak R. Kuodžio net Tarptautinė energijos agentūra pabrėžė, kad norint mažinti kuro suvartojimą pirmiausia rekomenduoja mažinti leistiną greitį. Tačiau Lietuvoje į tokias rekomendacijas ministrai nereaguoja ir taip situacija tik bloginama.
Ekonomistas kaip pavyzdį ima darbuotoją, kuris uždirba vidutinį apie 1600 eurų per mėnesį, arba 10 eurų per valandą atlyginimą (per mėnesį išeina 20 darbo dienų po 8 val. darbo).
R. Kuodžio teigimu, transporto ekonomikoje yra sutarimas, kad keliuose sutaupytos valandos vertė yra pusė valandinio darbo užmokesčio, t.y. 5 eurai Lietuvoje.
„Tarkime, kad minimalaus kuro suvartojimo greitis yra 100 km/h (greičiausiai 90 km/h, bet tiek to). Jei pradedate važiuoti 130 km/h, važiuosite ne 1 val., bet 0,77 val., ko vertė bus 1,15 euro (23 proc. nuo 5 eurų).
Tarkime, kad važiuodami 130 km/h kuro suvartosit bent 2 litrais daugiau, nei 100 km/h. Pavyzdžiui, 9 litrus vietoj 7 litrų. To kuro vertė bus bent 3 eurai. Grynasis nuostolis jums asmeniškai bus 3–1,15 euro.
Jei lėksite greičiau ar uždirbate mažiau, reikalai tik blogės – ribinis laiko sutaupymas bus vis mažesnis, o kuro sunaudojimas, primenu, didėja eksponentiškai. Šitie pinigai eina mordorui už naftą, jų nelieka Lietuvos ekonomikoje, tai gausite ir makro pasekmes savo elgsenos“, – aiškino R. Kuodis.
Pasak jo, atrodytų, kad vieno žmogaus praradimai nėra dideli. Tačiau padauginus juos iš tūkstančių vairuotojų, kurie kasdien važiuoja magistralėmis ir iš visų 365 dienų per metus, šalies mastu praradimai sieks 100 mln. eurų.
„Ir tai kasmet. Ir čia be išgelbėtų gyvybių, turto ir sveikatų. Ir akustinės taršos. Ir be kelininkų įsisavintų šimtų milijonų (per tunelius tarp kelių namų ir pan.).
Tais šimtais milijonų kasmet bereikalingai šeriam mordorą, kuris žudo Ukrainą, ministrai. Ir dar kiek bereikalingai išmetam CO2, NOx, PM, CO, aplinkos ministre“, – rašė R. Kuodis.
Atsakydama į R. Kuodžio kritiką Susisiekimo ministerija atsiuntė tokį komentarą:
„Visų pirma, tikime vairuotojų sąmoningumu ir paliekame jiems patiems teisę ir laisvę rinktis jiems patogų kelionės greitį ir važiavimo būdą.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad pernai automagistralėje Vilnius-Klaipėda vidutinis metinis greitis, LAKD duomenimis, siekė 110,7 km/val.
Magistralės ruože Vilnius-Kaunas visų pirma akcentuojame vairuotojų ir eismo dalyvių saugumą. Vykdant šį projektą, buvo įdiegta visa eilė saugos priemonių – atitvarai, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, kintamieji ženklai, nesaugiose vietose padidintos greitėjimo-lėtėjimo juostos ir kt. – daug priemonių, kurios užtikrins vairuotojų saugumą. Tai leidžia padidinti greitį šiame kelio ruože.
Be to, naftos kainos dedamoji degalų kainoje yrą sąlyginai nedidelė. Taigi, didžioji dalis išlaidų lieka Lietuvoje. „Orlen Lietuva“ mažina Rusijos naftos naudojimą ir teigia, kad jos atsisakys apskritai, o ši įmonė yra vienas pagrindinių degalų tiekėjų.“
Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovai perdavė tokį S. Gentvilo komentarą:
Džiaugiamės šia diskusija. Transporto tarša yra didžiausias teršėjas. Bet nenuraminkime savęs, kad sumažinę 10 km/h greitį, pasieksime revoliucinius poveikius.
TEA visų pirma kalba apie: nuotolinį darbą, vaikščiojimą pėsčiomis, naudojimąsi viešuoju transportu, elektromobiliziciją, sekmadienius be automobilių.
Aplinkos ministerija savo ūkinėje veikloje taip pat taiko veiksmus mažinančius iškastinio kuro naudojimą: • 2021 m. sunaudojome 79,9 proc. mažiau kuro lyginant su 2020 m. • Aplinkos ministerija turi tik elektromobilius. • Šiuo metu ministerijos 183 darbuotojai (77 proc. visų AM darbuotojų) dirba nuotoliu arba hibridiniu būdu, tai reiškia, kad taupome ne tik laiko kaštus keliavimui į darbą ir iš jo, tačiau taip mažiname ir iškastinio kuro naudojimą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad viešojo transporto atnaujinimui 2020 m. skyrėme 20 mln. eurų – bus įsigyta 139 transporto priemonės (61 elektrinis autobusas; 78 hibridiniai autobusai); 2021 m. skyrėme 22,73 mln. eurų bus įsigyta 143 transporto priemonės (129 elektriniai autobusai; 10 hibridinių; 4 dujiniai autobusai).
Siekti pokyčių, kurie mažintų importuojamos naftos kiekį ir mažintų poveikį klimatui gali imtis kiekvienas Lietuvos gyventojas, kaskart renkantis ar tikrai kiekvienam atstumui įveikti reikia važiuoti automobiliu, galbūt, galime eiti pėsčiomis, važiuoti viešuoju transportu ar rinktis kitą aplinkai draugišką keliavimo būdą.“
Kas kokiu greičiu galės važiuoti
Kaip informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, nuo balandžio 1 d. įsigalioja sezoninis pasikeitimas – magistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis.
Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu.
Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val.
Pradedantieji vairuotojai (turintys iki 2 metų vairavimo stažą) magistralėse gali važiuoti 100 km/val., greitkeliuose – 90 km/val. o keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/val. greičiu.
Nors automagistralėse ir greitkeliuose maksimalus leistinas greitis didėja, tačiau visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų.
Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.
