„Šaltojo karo pabaiga ir Sovietų Sąjungos žlugimas suformavo visai kitą tarptautinę sistemą – iš dvipolės ji perėjo į daugiapolę, dingo akivaizdi priešprieša tarp Rytų ir Vakarų, Europoje laimėjo liberalioji demokratija ir netgi tokios šalys kaip Rusija, žlugus Sovietų Sąjungai, buvo pasirengusios žengti demokratijos keliu“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė M. Šešelgytė.
Šiuo metu, pažymi ji, su konfliktu Ukrainoje, metamas rimtas iššūkis JAV dominavimui, kalbama apie alternatyvias vertybes demokratijai, kurios orientuotos ne į žmogų, o daugiau siejamos su valstybe, režimo saugumu.
„Bandoma kvestionuoti tarptautinės teisėsa, tarptautines organizacijas, grįžtama prie galios politikos, didžiųjų valstybių politikos, kuomet didžiosios valstybės lyg ir turėtų teisę nuspręsti, ką daryti mažesnėms valstybėms“,- sako politologė.
Tokia situacija mažoms valstybėms, anot jos, yra labai nepalanki ir net primena tarpukarį, tačiau nuo to laikmečio padėtis iš tiesų gerokai skiriasi.
„Tarpusavio priklausomybė prekyboje yra labai didelė, ir šalys nėra taip nusiteikusios kariauti (kaip tarpukariu – red.). Čia ir gera, ir bloga žinia. Gera žinia yra tai, kad, ko gero, konfliktiškumas yra sumažėjęs, o bloga žinia – kai šalys nėra nusiteikusios kariauti, jos neturi to stipraus noro ir ginti kitas, jei jas užpuola koks tarptautinių santykių veikėjas, nelinkęs laikytis tarptautinės teisės normų“, - kalbėjo M. Šešelgytė.
