Kaip rodo tyrimai, statistinis lietuvis prie televizoriaus per dieną praleidžia apie 4 valandas. Na gerai, tie patys tyrimai rodo, kad moterys televizorių žiūri ilgiau nei mes, todėl ir statistinio vyro vidurkis turėtų būti mažesnis, bet vis dėlto net ir tokiu atveju gyvenimo gabalas, praleistas ant sofutės prieš žydrąjį ekraną, susidaro nemenkas. Todėl nusprendėme papasakoti naujienas iš televizoriaus poveikio sveikatai fronto.
● Ilgas televizoriaus žiūrėjimas didina šansus anksčiau laiko iškeliauti anapus.
Šis tyrimas buvo atliekamas Australijoje. Šešerius su puse metų mokslininkai stebėjo 8 800 australų, vyresnių kaip 25 metai. Per tą laiką mirė 284 stebimieji: 125 nuo onkologinių ligų, 87 — nuo širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų. Suskaičiavę ir įvertinę visus rizikos faktorius (tokius kaip amžius, lytis, nutukimas, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas ir pan.), mokslininkai pastebėjo, kad televizoriaus žiūrėjimo laiką pailginus viena valanda per dieną, tikimybė mirti nuo kraujotakos ligų padidėja 18 proc., nuo vėžio — 9 proc., o iš viso — 11 proc. Apskaičiuota, kad daugiau kaip 4 valandas prie televizoriaus kasdien praleidžiantys žmonės 46 proc. labiau rizikuoja mirti nuo kokių nors ligų nei tie, kurie televizorių per dieną žiūri trumpiau nei 2 valandas.
Pasak tyrimo autoriaus D. Dunstano, vienas iš nepalankiausių sveikatos rizikos faktorių žiūrint televizorių yra sėdima padėtis, kuria žmogus būna ilgą laiką. Mokslininko teigimu, širdies ir kraujotakos ligų profilaktikai būtina gauti fizinius krūvius ir vengti ilgo sėdėjimo — ne tik prieš TV ekraną, bet ir automobilyje ar darbe.
● Akims kenkia televizoriaus žiūrėjimas tamsoje.
Niujorke buvo atliktas eksperimentas, siekiant įrodyti, kad televizoriaus žiūrėjimas tamsoje akis ne tik vargina, bet ir joms kenkia. Buvo pastebėta, kad kuo didesnis kontrastas tarp vaizdo ryškumo ekrane ir kambario apšviestumo, tuo greičiau tai sukelia akių nuovargį: bandomieji po tokio eksperimento skundėsi akių įtampa, nuovargiu ir mieguistumu. Be to, buvo išmatuotas jų reakcijos greitis į vizualinius objektus — po filmo žiūrėjimo tamsoje jis buvo gerokai sulėtėjęs.
Projekto koordinatorė Mariana Figueiro paaiškino: „Šis projektas leido mums nustatyti ryšį tarp subjektyvių diskomforto pojūčių bei regos įtempimo ir konkrečių fiziologinių reakcijų, kurias galima tiksliai išmatuoti.“
● Vaikams televizoriaus — kuo mažiau.
Turite dar vieną priežastį riboti savo atžalų laiką, praleidžiamą prie TV ekrano: JAV atlikti tyrimai rodo, kad tris valandas per dieną televizorių žiūrintys vaikai 30 proc. labiau rizikuoja patirti dėmesio koncentravimo problemų mokykloje ar darželyje. O „persisėdėti“ labai lengva: vaikams skirtų programų ir laidų kūrėjai naudoja specialius būdus, kuriais išlaiko jaunojo žiūrovo dėmesį. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad ypač tai svarbu vaikams iki 2–3 metų amžiaus: smegenys, ankstyvame amžiuje įpratusios patirti aukšto lygio dirginimą, jo tikėsis ir ateityje, o tai trukdys nusiteikti kur kas ramesniam mokymosi proceso tempui.
● Akių gadintojas.
Taip taip, žinota seniai, bet dabar ir įrodyta dar viena stebėjimų analize: gyvenimo būdas ir aplinkos faktoriai turi kur kas daugiau įtakos regos silpimui nei genai. Australijos mokslininkų nuomone, knygos, televizorius ir kompiuteris yra pagrindiniai regos žudikai.
● Televizorius — depresijos draugas.
Blogąja prasme: pernelyg didelis įjunkimas į televizorių, vaizdo žaidimus ir kitas elektronines informacijos priemones paauglystėje didina riziką vėliau atsirasti įvairioms depresijoms. Amerikiečiai psichologai, kelerius metus stebėję jaunus žmones, užfiksavo dėsningumą: susirgimo depresija rizika didėjo proporcingai laikui, praleistam prieš televizorių ar kitus informacijos šaltinius. Be to, vyrams ši įtaka buvo stipresnė nei moterims.
Mokslininkų nuomone, taip gali būti dėl kelių priežasčių: visų pirma laikas, praleistas prieš ekraną, galėjo būti panaudotas socialinei, intelektualinei ar fizinei veiklai, kuri saugo nuo depresijos. Be to, naktimis spoksant televizorių sutrinka miegas, o gaunama informacija sukelia agresiją, baimę ar nerimą — visa tai yra puikiausias pagrindas atsirasti depresijai.
