Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Dzūkijos sostinės plėtros iki 2020 metų strateginį planą. Tai antras tokios didelės apimties miesto plėtros strateginis dokumentas. Pirmas patvirtintas 2002-aisiais, jame buvo numatytos priemonės net iki 2015-ųjų. Dabartiniame miesto plėtros iki 2020-ųjų strateginiame plane panaudojant europinių fondų, valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšas numatoma įgyvendinti įvairiausių priemonių net už 650 mln. litų. Ką naujo per šešerius plano vykdymo metus pajus miestiečiai? Tokį klausimą kelia daugelis. Tačiau tarybos nariai, svarstydami ir priimdami šį planą, apie tai neužsiminė nė vienu žodžiu.
Daugiafunkciam futbolo maniežui, kuriam reikia maždaug 3,5 hektaro laisvos žemės, preliminariai vieta planuojama Putinų mikrorajone, už Gulbynės ežerėlio, link Kultūros ir komunikacijos centro.
Keičiasi miesto vizija
Alytaus miesto plėtros iki 2020 metų strateginiame plane apibrėžta jo vizija - tai išvystytas Pietų Lietuvos verslo centras, kuriame sudarytos sąlygos tobulėti, kurti ir investuoti bei jauku ir saugu gyventi. Kaip teigė tarybos narys Dobilas Kurtinaitis, ji keičiama atsisakant žalio, šeimos miesto su išplėtotu verslu vizijos, ir tai blogos žinios miestiečiams, nes daugelį metų plėtoti miestą šiomis kryptimis daugeliui tapo jau įprastu dalyku. Meras Jurgis Krasnickas taip teigusiam tarybos nariui, ilgamečiam miesto vadovui dėl ankstesnės Alytaus vizijos atkirto: „Savas kūdikis pats brangiausias, bet reikia ir kitus mylėti.“ Prašnekus apie plano spalvą tarybos nariai jį ėmė piešti raudonomis, mėlynomis, geltonomis spalvomis. Tačiau akcentavo svarbiausia – žmonės turi turėti darbą ir būti laimingi. „Mūsų bėda, kad plano rengėjams nenustatėm vizijos ir tikslų, dabar apie tai jau neverta diskutuoti. Aš tikrai neįžvelgiu, jog atsisakom žalio miesto vizijos“, – sakė tarybos narys Juozas Skestenis. Kad Alytus yra žalias miestas, liudija faktas – iš beveik 4 tūkst. hektarų jo užimamo ploto daugiau kaip trečdalį teritorijos sudaro žalieji plotai. Vien Vidzgirio miškas užima 452 hektarų plotą, o kur dar Miesto sodas, Jaunimo, Kurorto, Likiškių parkai. Savivaldybės skelbtą konkursą parengti miesto plėtros iki 2020 metų strateginį planą laimėjusios Vilniaus bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ atliktame darbe ne vienas tarybos narys pasigedo Alytaus išskirtinumo per ateinančius šešerius metus. Girdi, toks planas pakeitus miesto, jo teritorijų, įstaigų pavadinimus tiktų ir kitiems šalies miestams. O jis miesto savivaldybei kainavo beveik 57 tūkst. litų, kurių didžioji dalis gauta iš europinių fondų. Bet iš plano rengėjų tikėtis auksinių pasiūlymų ir minčių dėl Alytaus plėtros tikriausiai neverta, kai, J.Skestenio pastebėjimu, pati taryba nesugebėjo pateikti miesto plėtotės per artimiausius šešerius metus vizijos.
Numatyti kasmetiniai pasitvarkymai
Miesto plėtros iki 2020 metų strateginiame plane numatoma įgyvendinti priemonių net už 650 mln. litų. Daugiau kaip pusę šių lėšų tikimasi gauti iš europinių fondų. Šiandien dar neaišku, kokius projektus imsis finansuoti europiniai fondai. Todėl Alytaus miesto, kaip ir kitų savivaldybių, tolesnės plėtros planai tikintis šių fondų paramos stipriai pakibę ore. Dzūkijos sostinės strateginiame plane iki 2020-ųjų didelę dalį sudaro kasmetiniai pasitvarkymai mieste, čia organizuojamų renginių skaičiai ir lėšų poreikiai. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų pastatų, prie jų esančių aikštynų, gydymo įstaigų atnaujinimas, aukšto meninio lygio renginių miesto bendruomenei organizavimas, kurių per planuojamą laikotarpį ketinama surengti 60, savivaldybės darbuotojų gebėjimų stiprinimas, jos teritorijų planavimo dokumentų rengimas, seminarų verslumui skatinti organizavimas ar mieste reikalingų vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas bei atnaujinimas. Tai mieste tektų daryti ir neturint jokio plano – tiesiog pats gyvenimas priverstų. Už didžiausią strateginiame plane numatomą sumą – beveik 120 mln. litų rengiamasi tiesti ir rekonstruoti gatves, įrengti aplinkkelį, kuris sujungtų Pramonės gatvę su Naująja gatve, atnaujinti automobilių stovėjimo aikšteles. Daugiau kaip už 80 mln. litų planuojama modernizuoti miesto vandens ūkį – plėsti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tvarkyti ir uždaryti nuotekų valyklos dumblo laukus, atnaujinti pačią nuotekų valyklą. Visi numatomi darbai vandens ūkyje į miesto plėtros planą tiesiog perkelti iš „Dzūkijos vandenų“ planuojamų vykdyti projektų. Taip pat pasielgta ir su daugiau kaip 60 mln. litų vertės priemonėmis atliekų tvarkymo, rūšiavimo, jų biologinio apdorojimo srityje, kaip antai komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo, biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginių statybos, vykdytini atliekų rūšiavimo projektai. Juos numato vykdyti atliekų tvarkytojai – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, savivaldybė jiems numačiusi skirti tik mažą finansinę paramą, palyginti su laukiama europine.
Kultūros įstaigų rekonstrukcijos ir nelabai suprantami nauji objektai
Už 9 mln. litų planuojama Kultūros ir komunikacijos centro rekonstrukcija siekiant šį pastatą apšiltinti ir baigti atnaujinti. Už 6 mln. 500 tūkst. litų žadama atnaujinti teatrą taip pat turint tikslą apšiltinti maždaug prieš dvidešimt metų pastatytos mažosios salės patalpas. Per 4 mln. litų turi tekti tolesniam Kraštotyros muziejaus modernizavimui įrengiant priestatą čia esantiems eksponatams. Daugiau kaip už 1,5 mln. litų turėtų būti atnaujinamas kino teatro „Dainava“ pastatas. 400 tūkst. litų numatyta Miesto bendruomenės centro pastato rekonstrukcijai. Už 1,5 mln. litų planuojama atnaujinti mieste esančius kultūrinius paminklus. Net už 50 mln. litų tikimasi sportiniam turizmui pritaikyti aerodromą, už 9 mln. litų įrengti automobilių trasas, už 3 mln. litų – kempingą. Pastarieji trys objektai planuojami tikintis mieste sulaukti daugiau sportininkų ir svečių. Tačiau rizikuojama, kad juos gali ištikti prieplaukos ir slidinėjimo trasų likimas, kai viena nenaudojama, kitoms ieškoma nuomininkų. Į šiuos objektus sudėti milijonai tiesiog nepasiteisino. 35 mln. litų planuojama pramoninių ir komercinių zonų infrastruktūrai pagerinti. Tai zonos Naujojoje gatvėje, buvusio Namų statybos kombinato teritorijoje, Kepyklos gatvėje, rytiniame ir pietiniame Pramonės rajone, teritorija, apribota Naujosios, Putinų ir Pramonės gatvių. Daugiau kaip už 40 mln. litų numatoma įgyvendinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo priemonių viešuosiuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose. Ši suma apskaičiuota avansu, nes atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ar žemės energijos panaudojimas gyvenamuosiuose namuose yra pačių gyventojų apsisprendimo reikalas, juos įsirengti gali net nesudominti savivaldybės ar europinių fondų skiriama parama dėl pačių gyventojų sunkios finansinės padėties. Jaunimo pageidavimu strateginiame plane atsirado jam skirtų erdvių už 400 tūkst. litų įrengimas Bendruomenės centre, už 300 tūkst. litų ketinama įrengti Jaunųjų automobilininkų akademiją, kurioje bus figūriniam važiavimui įvairiomis vairavimo sąlygomis skirtos teritorijos. Kokie konkrečiai tai bus objektai, ar šių priemonių negalima įgyvendinti dabar veikiančiose jaunimo užimtumo įstaigose, negalėjo paaiškinti nė vienas už plano rengimą atsakingas savivaldybės administracijos specialistas. Nors iki strateginio plano tvirtinimo buvo kritikuotas Vaikų dienos centro įrengimas Bendruomenės centre, nes tam užtenka patalpų miesto švietimo įstaigose, tačiau tokio centro įrengimas vaikams iš socialinės rizikos šeimų plane vis dėl to numatytas. Jam įrengti planuojama per 200 tūkst. litų.
Tarybos nario proteguojamam projektui – 15 mln. litų
15 mln. litų numatoma daugiafunkciam futbolo maniežui, kuriame būtų dengtos patalpos futbolininkams, taip pat erdvės kitoms sporto šakoms. Savivaldybė, vykdydama šį projektą, prisidėtų 3,5 mln. litų, didžiosios pagalbos tikimasi iš europinių fondų. Daugiafunkcio futbolo maniežas yra tarybos nario liberalo, Alytaus apskrities futbolo federacijos prezidento Gedimino Daukšio kūdikis. To neneigė ir pats tarybos narys, šio maniežo idėją gynęs susitikimuose su miesto sporto bendruomene, apie ją kalbėjęs ne viename tarybos posėdyje. „Vaikai tikrai neturi kur žaisti futbolo žiemos laikotarpiu. Kad mano tai idėja, nesiginčysiu, nes bendrauju su futbolininkais ir žinau, ko jiems reikia. Prie maniežo galėtų atsirasti patalpos, pavyzdžiui, žaidžiantiems regbį ar šaudantiems iš lanko“, – sakė G.Daukšys. Maniežui, kuriam reikia maždaug 3,5 hektaro laisvos žemės, preliminariai vieta planuojama Putinų mikrorajone, už Gulbynės ežerėlio, link Kultūros ir komunikacijos centro. Naują statinį mieste proteguojantis tarybos narys mano, kad jį būtų galima statyti ir karinio dalinio teritorijoje, kurioje yra laisvų plotų prie siuvimo fabriko. Jeigu būtų statomas daugiafunkcis futbolo maniežas, jau šiandien savivaldybei reikia susitaikyti su mintimi, kad jį pastačius iš vietinio biudžeto teks skirti ir finansavimą jam išlaikyti. Bet gal geriau išlaikyti maniežą nei planuotą pramogoms rengti milijoninės vertės bizonų slėnį, kurio savivaldybės planuose kaip visiškai nesuprantamo objekto nebeliko. Dabar esant sudėtingai savivaldybės finansinei situacijai, kai nuo metų pradžios slegia daugiau kaip 50 mln. litų skolos bankams ir valstybės biudžetui, o praėjusią savaitę tarybos posėdyje nuspręsta iš banko imti 11 mln. litų paskolą investiciniams europiniams projektams finansuoti, realiai vykdyti bet kurių stambesnių projektų ji beveik nepajėgi. Paėmus 11 mln. litų ilgalaikę paskolą iš banko bus išnaudotas visas šiemetis savivaldybės galimas skolinimosi iš bankų limitas. Tik patvirtinus šių metų miesto biudžetą taryba nutarė imti beveik 8 mln. 500 tūkst. litų paskolą iš valstybės biudžeto apyvartinėms lėšoms, nes be jų šiandien negalėtų išgyventi vietinė valdžia ir jos įstaigos.
Alma MOSTEIKAITĖ
