Šią savaitę buvo paskelbti naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai, kurie rodo, jog daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų perka sausus pusryčius, o šeimos, turinčios vaikų, juos perka du kartus dažniau nei tos, kurios jų neturi.
„Žinoma, kad sausi pusryčiai nėra sveikiausias pasirinkimas. Pavyzdžiui, daugelio mėgstamų sausų pusryčių – kviečių su medumi – sudėtyje yra net 40 proc. cukraus, o medaus turbūt tik 3 proc.
Netgi sausainiuose būna kur kas mažiau – 20-30 proc. cukraus. Taigi, galima sakyti, kad pasirinkę tokius sausus pusryčius valgote ne visavertį maistą, o tortą“, – „Vakarų ekspresui“ paaiškino dietistė ir maisto technologė Raminta Bogušienė.
Įspėja sausų pusryčių mėgėjus
Pasak jos, sausi pusryčiai jokiu būdu negali pakeisti visavertės sveikos košės ar kitų sveikatai palankių patiekalų.
„Nebent sausus pusryčius valgote vieną kartą per savaitę, bet jeigu tai yra kasdieniai įpročiai, tikrai nėra gerai“, – minėjo R. Bogušienė.
Tiems, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be sausų pusryčių, dietistė rekomendavo rinktis bent jau sveikatai palankesnius – pagamintus iš pilno grūdo, turinčius ne mažiau kaip 6 proc. skaidulų, be pridėtinio cukraus arba su mažiau cukraus (ne daugiau 16 proc.), be druskos arba ne daugiau 1 proc.
Dar geriau patiems pasigaminti vadinamąją „granolą“, kai pilno grūdo dribsniai sumaišomi su riešutų sviestu, sėklomis, riešutais, medumi ir kepami orkaitėje ir galiausiai įmaišomi ir mėgstami džiovinti vaisiai.
„Tokie sveikatai palankesni sausi pusryčiai galėtų būti valgomi ir dažniau, bet reikia atminti, kad jie neturi šildančio poveikio.
Lietuvoje mes kone 9 mėnesius turime šaltą orą, tad šilti pusryčiai, pavyzdžiui, grikių ar perlinių kruopų košė, mums labiau tinka, nes suteikia ilgalaikės energijos ir turi šildantį poveikį, ilgiau jaučiamės sotūs“, – kalbėjo R. Bogušienė.
Taip pat perkant sausus pusryčius ji rekomendavo akylai skaityti etiketes ir nepasikliauti „marketingine“ informacija, kurią gamintojai patys išryškina.
„Pirkėjas pamato užrašą „su medumi, su vitaminais„ ir perka, net neskaito, kad to medaus gaminyje viso labo 3 proc., o visa kita – pridėtinis cukrus, neskaito, kad vitaminai – sintetiniai ir multikomplekse...
Kas rodo, kad jų pasisavinimas ribotas, jau geriau jų gauti suvalgius tikrą maistą – daržoves, vaisius, uogas, grūdinių kultūrų patiekalus ir pan. O kur dar aukštoje temperatūroje ekstruduojami sausi pusryčiai, dėl ko gali susidaryti kancerogeninės medžiagos“, – pirkėjus protino R. Bogušienė.
Atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos moterys (37 proc.) dažniau nei vyrai (31 proc.) pasirūpina, kad namuose būtų sausų pusryčių. Dažniausiai tai jauni žmonės, nuo 15 iki 29 metų amžiaus.
Be to, sausus pusryčius Lietuvoje dažniau perka miestų nei kaimų gyventojai.
Autorius: Edita Gudavičė
