Pasak vaistininko, cheminės medžiagos kancerogenai gali sukelti genetinius pažeidimus, kurie sukelia nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi ir vėžio formavimąsi. Ši medžiaga gali sukelti DNR pažeidimus, kai ląstelės dalijasi ir jos gali tapti vėžinėmis.
Kancerogenai maisto produktuose
Pagrindiniai kancerogenų šaltiniai mūsų kasdienybėje yra maisto produktuose. Mūsų mityba yra nepilnavertė: apdorota mėsa, kuri nėra ypač geros kokybės, dešrelės, šoninė, rūkyta mėsa. Jei mėgstame grilyje keptą mėsa, dažnai ją per daug apskrudiname.
Dar didesnis blogis yra ant pačios ugnies keptą mėsa. Visos mėsos, kurios yra raudonos, jose yra nitratų arba nitritų. Nesaikingas tokios mėsos vartojimas gali sukelti storosios žarnos vėžį.
Gali pasitaikyti pelėsiais užkrėstos grūdinės kultūros ar žemės riešutai. R. Blynas taip pat pabrėžia ir perdirbtų maisto produktų žalą, greitojo maisto, konservuoto, šaldyto, kuriuose yra pridėtinio cukraus ar riebalų bei konservantų, skonio stipriklių, kurie gali būti priskiriami prie onkologinių ligų rizikos.
Vėžį sukelti gali ir sūdyta žuvis, bulvių traškučiai, krekeriai, sausainiai, produktai, kurie turi daug transriebalų.
„Lygiai taip pat žalingi gaivieji gėrimai, energetiniai gėrimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su vėžio atsiradimu, tačiau didelis cukraus kiekis gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, kuris yra rizikos veiksnys onkologijai.
Vienas iš labiausiai vėžį sukeliančių gėrimų yra alkoholis. Vartojant nesaikingai gali atsirasti gerklės, stemplės, storosios žarnos vėžys“, – įspėja pašnekovas ir priduria, kad vėžį sukelti gali ir kiti žalingi įpročiai tokie kaip rūkymas.
Vietoj apdorotos mėsos, raudonos mėsos, dešrelių ar šoninės, kuri yra riebi, vaistininkas siūlo rinktis kalakutieną arba paukštieną. Vietoj grilintos mėsos, sveikesnės alternatyva būtų virta garuose, troškinta arba kepta žemoje temperatūroje ilgą laiką.
Vietoj perdirbtų produktų vertėtų rinktis šviežius, nešaldytus, kurie neturi pridėtinių medžiagų. Pasigaminti patiems, įsidėti prieskonių. Vietoj cukraus turinčių gėrimų rinktis vandenį, žolelių arbatas, natūralias sultis. Atsisakyti bulvių traškučių, krekerių, nes tai nėra priskiriama maisto produktams, jie neturi jokios maistinės vertės.
Produktai, kurie mažina vėžio riziką
Yra maisto produktų, kurie gali padėti sumažinti vėžio riziką. R. Blynas išskiria brokolius, žiedinius kopūstus, špinatus, rukola: visas žalios spalvos lapines daržoves. Taip pat uogas: mėlynes, avietes, braškes, gervuoges, kurios turi antioksidantų, vitaminų C ir E.
„Vėžio riziką mažina ir riešutai, kurie turi Omega-3 skaidulų. Vaisiai, obuoliai, citrusiniai vaisiai, kiviai. Pomidorai, kurie turi antioksidacinį poveikį ir apsaugo nuo prostatos vėžio. Česnakai ir svogūnai turi priešvėžinių savybių. Ankštiniai augalai: lęšiai, pupelės. Žuvis, kuri taip pat turi Omega-3 ir turi priešuždegiminių savybių.
Lėtinis uždegimas gali sukelti laisvus radikalus, kurie prisijungia prie ląstelės branduolio ir gali pakeisti DNR ląstelę į neatsakingą dauginimąsi.
Rinkitės žaliąją arbatą, kuri turi stiprų antioksidacinį poveikį, ciberžolę. Visi fermentuoti pieno produktai: jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, probiotikai, kurie gerina žarnyno sveikatą ir imuninę sistemą“, – pataria specialistas.
Šie daiktai gali sukelti vėžį
Pasak vaistininko, odos vėžį sukelti gali besaikis buvimas saulėje be apsauginių kremų. Taip pat mūsų aplinka – oro tarša, automobilių išmetamosios dujos arba gyvenimas šalia pramoninių objektų, kurie teršia aplinką.
„Vėžį sukelia ir šiferis, gaminamas iš asbestcemenčio. Kai kur nuo seno jo dar yra likę. Namų chemijos, kuriose gali būti formaldehidų. Jei gyvename šalia užterštų vandens telkinių ir iš jų gaudome žuvį, ji lygiai taip pat gali būti užteršta dioksinais.
Prie vėžio rizikos veiksnių galime priskirti ir darbo aplinką. Jei yra dirbama pramoniniuose objektuose, kurie naudoja chemines medžiagas, pavyzdžiui, medicinos darbuotojai, kurie daro rentgeno nuotraukas. Rizika kyla tiems, kurie dirba su radiaciją skleidžiančiomis medžiagomis“, – vardija R. Blynas.
Taip pat per 100 metų labai pasikeitė mūsų aplinka. Pradėjome naudoti labai daug plastiko – plastikiniai indai, buteliai. Plastikas nėra tiesiogiai susijęs su vėžiu, tačiau yra įtarimų, kad tam tikri plastikiniai gaminiai gali veikti mūsų endokrininę sistemą ir didinti vėžio riziką.
Dažnas naudoja keptuves ar puodus, kurie nepridega. Jie savaime nieko blogo nedaro, tačiau kai susidėvi arba yra pažeidžiami metaliniais įrankiais, iš jų gali pradėti skirtis nuodingos medžiagos – čia yra rizika.
„Kosmetika Europos Sąjungoje yra stebima ir yra išimamos visos nereikalingos medžiagos, kurios yra nuodingos, tačiau jei siunčiatės iš kitų šalių, gali pasitaikyti parabenų ir kitų nuodingų medžiagų, kurios gali sukelti vėžį.
Taip pat ir namie naudojamos agresyvios valymo priemonės, kurios turi chloro, amoniako, stiprios valymo priemonės yra kancerogenai, pavyzdžiui, tualeto valikliai. Jų įkvėpus ar patekus ant odos didesniam kiekiui, tai galo sukelti riziką.
Sovietmečiu buvo naudojami pesticidai ir herbicidai, kurių gali būti užsilikusių ir iki šių dienų. Elektronikos prietaisuose gali būti sunkiųjų metalų, švino, kadmio“, – vėžį sukeliančius daiktus išvardino vaistininkas.
