D. Kubiliaus teigimu, atėjus pavasariui padaugėja nudegimus patyrusių pacientų skaičius. Vis tik, jis pastebi, kad kol kas daugiau nudegusiųjų ne nuo kepsninių, o nuo laužų ir čia jis, vertindamas dešimties metų duomenis, pastebėjo galimą koreliaciją – nors šaltos žiemos neturėjo įtakos pacientų skaičiaus padidėjimui, tačiau ilgų, užsitęsusių žiemų metu nudegusiųjų padaugėjo.
„Tai galima sieti už užsitęsusia žiema – žmonės nudega namuose, kūrendami savo krosnis darosi nebe tokie atidūs, greičiausiai, naudoja daugiau degiųjų skysčių. Taip pat pavasarėjant žmonės nori daugiau leisti laiko lauke, šildosi prie laužų, nudega į juos įkritę arba gesindami nuo laužų užsidegusią pavasarinę žolę“, – pastebėjo gydytojas chirurgas.
Degusis skystis kelia didžiausią pavojų
Prasidėjus kepsninių naudojimo bumui, degusis skystis tampa dažniausia nudegimų priežastimi, ypač tvyrant karštiems, ramiems orams.
„Net jeigu žmonės lakius degiuosius skysčius naudoja pagal instrukciją, jei yra labai karštas oras, nėra vėjelio, kol anglis apipila ir palaukia, kol įsigers, degusis skystis garuoja ir susidaro garų debesėlis. Norint užkurti anglis, į kurias susigėręs degusis skystis, susidaręs debesėlis sprogsta ir nudegina, dažniausiai – veidą, plaštakas, krūtinę.
Ir čia kalbame tik apie specialiai tam skirtą degųjį skystį. Jeigu naudojamas benzinas, jis bet kokiu atveju sprogsta ir žmonės praktiškai visą laiką nukenčia. Vis dar pasitaiko žmonių, kurie nori eksperimentuoti su benzinu, nieko blogo nesitikėdami šiek tiek jo panaudoja, bet benzinas yra labai sprogus ir žmonės nudega“, – kalbėjo D. Kubilius.
Retas susimąsto, bet net ant drabužių užtiškęs degusis skystis kelia pavojų – pašnekovas pažymi, kad net ir nieko nekūrenant, o, pavyzdžiui, pjaunant metalą, pakanka kibirkšties, kad drabužis užsidegtų:
„Bet kokio gaisro metu drabužiai, ypač sintetiniai, sukelia labai didelį pavojų, gilius nudegimus, išskyrus trumpalaikius sprogimo atvejus, pavyzdžiui, kai sprogsta dujos – tada drabužiai apsaugo. Bet dažniausiai drabužiai pakenkia, jeigu žmonės kažką dirba, konstruoja, drabužiai būna sušlapę tepalais arba degalais ir užsidega, prognozė prasta – gilūs nudegimai.
Jeigu yra dirbama su gaisro rizika, net ir su pasidaryk pats projektais, reiktų pasirinkti, kad rūbai būtų labai tvirtos medžiagos, kuri lengvai neužsiliepsnotų, ir jokiu būdu nebūtų šlapi degiomis medžiagomis.“
Pirmas veiksmas nudegus – vėsinimas
Nudegimai gali būti kelių laipsnių, priklausomai nuo skirtingų veiksnių, tačiau patiems tai įsivertinti yra kone neįmanoma.
„Kalbant apie kepsnines, jeigu rūbai neužsidegė fakelu, dažniausiai apsieinama su vidutinio gylio nudegimu, bet jam vis tiek reikės specialaus gydymo. Jau saulės nudegimas yra pirmas laipsnis, o liepsna pereina į gilesnį nudegimą, pažeidžiami gilesni odos sluoksniai ir reikalingas gydymas, kad būtų išsaugotos dar gyvybingos ląstelės odos dugne, kad galėtų atsistatyti be operacijos“, – aiškino D. Kubilius.
Įvykus nudegimui, būtina kuo greičiau žaizdą pradėti vėsinti švariu vandeniu – vėsinimas padeda sumažinti skausmą, be to, kaip pastebi D. Kubilius, yra teiginių, kad tai gali padėti šiek tiek sumažinti nudegimo plitimą.
„Jeigu nudegimas yra nedidelis, nekelia baimės žmogui, pavyzdžiui, prisilietė prie kepsninės ir labai skauda, reikia turėti vandens kokiame nors dubenėlyje ir jeigu jis labai greitai įšyla, galima įmesti leduką, nes vėsi aplinka kurį laiką padeda kontroliuoti skausmą“, – paaiškino.
Nudegus gali padėti ir specialūs tvarsčiai – nudegimo metu prarandamas išorinis odos sluoksnis, kuris apsaugo nuo odos džiūvimo, o būtent tai sukelia skausmą ir blogina situaciją – tokiais atvejais pagalba tampa minėti specialūs tvarsčiai.
Be to, nudegimų žaizdas gydytojas chirurgas rekomenduoja tepti sidabro pagrindo tepalais, kurie, kaip sako, jau virto klasika nudegimo gydymui.
Kada nudegus būtina kreiptis į gydytoją?
Vis tik, kai kuriais atvejais nudegimai reikalauja apsilankymo pas gydytoją, tačiau kaip įsivertinti, kada skubėti į priimamąjį?
„Pirmiausia, reikia įvertinti plotą. Jeigu plotas yra vieno-dviejų pirštų dydžio ir nudegimas yra trumpalaikis, tai iš principo nėra gyvybei pavojingas nudegimas, nebent po kelių dienų prasidėtų infekcija, tada atsiranda daugiau rizikų.
Jeigu plotas yra didesnis, delno ar kelių delnų dydžio, tai yra ganėtinai grėsmingas sužalojimas ir tada jau svarbu, koks yra nudegimo gylis, kokia paciento būklė, amžius. Vertinama, kad vienas delnas yra vienas procentas. Neretai įsivaizduojama, kad iki 10 procentų nudegimas nėra pavojingas, bet devyni procentai yra visa ranka – tai jau pavojinga.
Jeigu nudegimas net ir labai negilus, bet plotas didelis, bet kokiu atveju reikia pasitarti su gydytoju. Kartais ir gydytojas gali tinkamai neįvertinti, gali tekti dukart važiuoti – taip irgi būna, nes nudegimai yra slapukai.
Įsivertinus plotą, galime galvoti ir apie gylį. Jeigu plotas yra labai nedidelis, net ir esant dideliam gyliui, pavojus bendrai sveikatai nėra toks didelis.
Ir, aišku, svarbu įsivertinti, kokia tai yra vieta, pavyzdžiui, plaštakoje viskas yra labai ankšta, sausgyslės, kraujagyslės yra arti odos paviršiaus ir nudegimai tokiose vietose gali lemti netgi funkcijų sutrikimus. Plaštakos, pėdų, veido nudegimai yra pavojingi net ir mažo ploto, kaip ir lytinių organų nudegimai.“
Gydytojas chirurgas priduria, kad vaikams vieno delno dydžio nudegimas jau yra didelis ir tokiu atveju būtina vykti į ligoninę ir, vėlgi, tai gali tekti daryti net ne vieną kartą.
„Jeigu matosi, kad kažkas negerai, pavyzdžiui, skausmas nepraeina, nelengvėja paros bėgyje, nerimsta kaip įprasta nubrozdinimo žaizda, tada būtina vykti į priėmimą, kur dirba specialistai“, – pridūrė.
Patarė, kaip vasaros malonumais mėgautis saugiai
Tad kaip laužus ar kepsnines kūrenti saugiai? D. Kubilius pabrėžia, kad būnant prie atviros ugnies visada kyla rizika, bet ji gerokai padidėja apsvaigus nuo didelio alkoholio kiekio, tad jį reikėtų vartoti itin saikingai.
„Kai žmogus išgeria tiek daug, kad nebesuvokia aplinkos, rizikos yra daug didesnės. Jis gali išbūti prisilietęs prie karšto paviršiaus ilgą laiką, nesuprasti, kad skauda arba gali prarasti sąmonę dėl apsvaigimo ir ranka gali atsidurti lauže – toks sužalojimas bus tragiškas ir baigsis amputacija“, – įspėja gydytojas chirurgas.
Taip pat įdegant ugnį daug saugesnis pasirinkimas yra ne skysti degieji skysčiai, o sausi įdegikliai, pavyzdžiui, tabletės, nes nuo jų nesusidaro garų debesėlis.
Gydytojas chirurgas primena ir tai, kad jei kūrenamas laužas ir šalia yra mažų vaikų, pravartu apdėti jį tvorelėmis ar sukurti kitokį barjerą, kad vaikui atvira ugnis nebūtų prieinama. Tai normalu, kaip ir gelbėjimosi liemenė maudymosi metu ar šalmas važiuojant dviračiu.
