Metinė bankininkų ir investuotojų alga JAV prasideda nuo 80 tūkst. JAV dolerių ir gali siekti daugiau nei 500 tūkst. JAV dolerių, jei gerai sekasi. Per visą gyvenimą tipinė tokio darbuotojo alga sukaupia apie 10 mln. JAV dolerių.
Pelno nesiekiančiose organizacijose šie skaičiai siekia nuo 40 tūkst. ir dažniausiai neviršija 100 tūkst. JAV dolerių net generaliniams direktoriams. Per visą karjerą alga gali siekti 2,5 mln. JAV dolerių.
Jei žmogus pasirinktų finansų sektorių ir pusę savo uždarbio paaukotų, tai jis apmokėtų dviejų ne pelno siekiančių organizacijų vadovų algas, o pats gyventų su dvigubai daugiau pinigų vietoj antrosios alternatyvos.
Investuotojas Brooke Allenas prieštarauja bankininkų-filantropų idėjai „išgelbėti pasaulį“. Jo manymu svarbu, kad atsidavimas labdarai nepakenktų dieniniam darbui.
Savo ruožtu „Quartz“ rašo, kad reikia įsitikinti, į kokią bankų sistemą įsijungs tokie „šventi“ bankininkai. Jei sistema yra pavojingai didelė, tai kyla didesnė rizika padaryti žalos. Tokiu atveju reikėtų padidinti lėšas skirtas labdarai, kad jos atpirktų žalą, padarytą bankų sistemai.
Savo tyrime Tarptautinių atsiskaitymų bankas pabrėžia, kuo didelės bankų sistemos gali kenkti plėtrai. Finansinio sektoriaus augimas daro neigiamą įtaką produktyvumo augimui. Tai galima interpretuoti tuo, kad finansų sektorius konkuruoja su likusia ekonomika dėl nepakankamų išteklių, o finansiniai pakilimai nelemia plėtros. Toks įrodymas praėjusios krizės fone leidžia daryti išvadą, kad atsiranda reikiamybė iš naujo įvertinti finansinės ir tikrosios plėtros santykį modernioje ekonominėje sistemoje. Daugiau dar nėra geriau, kalbant apie finansus.
Ar kapitalas nėra raktas į ekonominį augimą? Kažkuria prasme, taip. Vis dėlto, jei yra per daug bankininkų ir per mažai tikros ekonomikos, tai reiškia, kad nėra pakankamai kokybiško verslo. Esant tokiai situacijai, bankai staigiai startuoja, duodami pinigų rizikingiems skolininkams arba veikia su visai mažu kapitalu. Kartais veikiama abiem būdais. Be pakankamo kapitalo, bankai vengia pranešti, kad turi blogųjų paskolų. Vietoj to, jie atideda grąžinimo terminus, o tai padeda atrodyti geriau, tačiau kuria ydingą bankų sistemą ir užlaiko kapitalą sunkiai besiverčiančioms įmonėms.
Iš tikrųjų nėra prieštaraujama, kad visuomenei reikia daugiau bankininkų, tačiau jau esantys bankininkai galėtų pasitarnauti labiau, jei atiduotų dalį savo pingų labdarai. Vis dėlto teisybės yra ir tame, kad bankų sistema, net jei ir pilna altruistiškų bankininkų, gali padaryti žalos.
