Kalbėdamas apie Heloviną kunigas pabrėžė, kad tai yra airių išgalvota šventė, kuri su bažnyčia neturi nieko bendro. Jis mano, kad kiekviena šalis turi savo tradicijų, tačiau lietuviams ši šventė – svetima: „Ieškome to, ko nepametėme“.
Jis pridėjo, kad lietuviams Helovinas reikalingas tiek pat, kiek airiams Šv. Kazimiero diena. „Aš visą laiką už tai, kad mes išlaikytume viską, kas savo“, – pasakojo kunigas, – „Nes nieko gero nesigaus, jei švęsime svetimas šventes“.
Švęsti nerekomenduoja
Kunigas mano, kad užsienietiškų švenčių šventimas gali prisidėti prie to, kad lietuviai pamirš savo tautinį ir religinį identitetą. Taip pat galvoja, kad tokiomis šventėmis mėginama išstumti Dievą iš žmonių gyvenimo: „Kaip kažkada materialistinė kultūra stengėsi religiją pakeisti, tai dabar šventėmis bandoma Dievą pakeisti“.
S. Čiupalos nuomone, lietuvių tauta yra labiau linkusi į rimtį. „Per laidotuves mes juk neišdykaujame, nedūkstame ir kaukių nesidedame“, – lygino kunigas, – „O Vėlinės pas mus yra tarsi laidotuvių tąsa“. Nors kunigas teigė, kad yra skaitęs apie Heloviną, kad šis skirtas atbaidyti piktosioms dvasioms, tačiau mano, kad blogiu blogio neatgrasysi. O mirusiesiems iš gyvųjų reikalinga pozityvi pagalba – susikaupimas ir malda.
Kas yra Helovinas?
Helovinas − šventė, vykstanti spalio 31 dieną. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helovinas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows' Eve 'Visų šventųjų vakaras') kilęs iš senosios anglų kalbos.
Kodėl dėvimi kostiumai?
Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai.
Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes – vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių – „Svetimas“, „Grobuonis“ ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.
Helovino išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai.
Koks yra Helovino maistas?
Helovino metu paplitę karameliniai obuoliai. Tai yra obuoliai ant pagaliukų, išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale.
Tradiciškai būdavo įprasta juos duoti po namus vaikščiojantiems kostiumuotiems vaikams, panašiai, kaip Lietuvoje Užgavėnių metu būdavo dalinami blynai. Tačiau šis paprotys sparčiai nyksta, tėvams neišleidžiant vaikų dėl paplitusių mitų apie dalijamus užnuodytus ar smeigtukų prikaišiotus obuolius. Nors apsinuodijimų iš tiesų yra pasitaikę, praktiškai visais tokiais atvejais kalti būdavo patys apsinuodijusių vaikų tėvai.
Airijoje iki šių laikų išlikęs paprotys kepti tam tikrą specialų pyragą su razinomis – barmbraką (airiškai Báirín Breac). Prieš kepimą į tešlą įdedama moneta ar žiedas. Pasak papročio, kas ras savo pyrago gabalėlyje tą įdėtą žiedą, per ateinančius metus susiras savo tikrąją meilę.
Svarbus Helovino maistas, ypač JAV, yra moliūgas. Ir patiekalai iš moliūgo, ir moliūgo sėklos, ir moliūgo formos saldainiai ar kitoks maistas.
Dažniausiai atėjusiems persirengusiems vaikams yra dalinami saldainiai.
aplink zvakes popieriumi, dar pakarpydavo kraštus ornamentais. Jei būdavo pašalę gremždavo žemėje skylutes. Ir tokia magija, rimtis, bendravimas. O kapelius puošdavo su tokiais baltais burbuliukais. Prisimenu kaip man būdavo gražu. Nežinau, ar būčiau norėjusi vaikas būdamas sutikti,, kruviną zombį''.
Pasityčiojimas iš mūsų ir mūsų protėvių.
