Šiomis dienomis Vilniuje, Dailės muziejaus Radvilų rūmuose, pašarvoti didikų Radvilų giminės atstovų palaikai.
Iškilminga Radvilų palaikų perlaidojimo ceremonija vyks šį šeštadienį Dubingiuose, atrastos renesansinės evangelikų reformatų bažnyčios mūruose įrengtoje kriptoje. Kultūros paveldo departamentas Dubingių piliavietei restauruoti skyrė 3 milijonus litų.
Už šias lėšas atlikti archeologiniai tyrimai, įrengta Radvilų giminės perlaidojimui skirta kripta, konservuoti bažnyčios pamatai.
Pasak istorinių šaltinių, galingiausi Lietuvos didikai Radvilos, nors ir valdė daugybę miestų, Dubingius pasirinko kaip savo panteoną.
2004 metais buvo rasti ir identifikuoti aštuonių Radvilų giminės atstovų palaikai.
Šis vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos archeologinių ir istorinių atradimų yra svarbus ne tik mūsų šaliai, bet ir kitoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybėms.
Palaikų perlaidojimo iškilmėse turėtų dalyvauti aukščiausi šalies politikai, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos valdžios atstovai.
Perlaidojimu Dubingių piliavietėje rūpinasi speciali premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Garbingos giminės perlaidojimo ceremonija - Lietuvos 1000 - mečio programos dalis.
Jai ilgą laiką ruošėsi ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, jos atstovai ne kartą dalyvavo komisijos posėdžiuose, derino scenarijų, choras rengė repertuarą.
Tačiau likus vos kelioms dienoms iki iškilmių paaiškėjo, kad didžiausių evangeliškos bažnyčios fundatorių Radvilų palaikai bus perlaidojami kaip sovietmečiu. Laidotuvių metu nebus bažnytinių apeigų, jų vietoje - valstybės vyrų kalbos.
Kodėl taip nutiko? „Šiaurės rytai" šia tema kalbino Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentą, kunigą Rimą Mikalauską.
- Šį šeštadienį Dubingių piliavietėje bus perlaidojami LDK Radvilų giminės atstovų palaikai. Radvilos turėjo įtakos ne tik politiniam ir kultūriniam valstybės vystymosi procesui, jie buvo reformacijos idėjų skleidėjai ir vieni pagrindinių šios bažnyčios fundatorių Lietuvoje. Kaip šiam dideliam iškilmingam renginiui ruošiasi Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia?
- Kai tik tapo žinoma perlaidojimo data, ėmėme ruoštis. Buvo visiškai aišku, kad būsime kunigaikščių Radvilų perlaidojimo aktyvūs dalyviai ir atiduosime pagal visas evangelikų reformatų krikščioniškas tradicijas deramą pagarbą evangeliškos bažnyčios Lietuvoje globėjams.
Pagal man Sinodo suteiktus įgaliojimus kreipiausi į parapijiečius bei kunigus, pakviesdamas kaip galima aktyviau įsijungti planuojant bažnytinį patarnavimą.
Kaip ir prieš keletą metų, minint Sinodo 450 metų jubiliejų, pakviečiau kitų šalių broliškų evangelikų reformatų bažnyčių vadovus atvykti į šias reikšmingas evangelikų reformatų didikų laidotuves. Valstybinės komisijos atsakingus asmenis informavau apie reformatų gerą valią prisidėti prie iškilmių organizavimo.
Buvau pakviestas dalyvauti ruošiant perlaidojimo programą. Teikėme konsultacijas, aš ir Vilniaus evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius dalyvavome komisijos pasitarimuose. Prieš keletą savaičių bažnyčiose iš sakyklų pamaldų metu pradėjome skelbti apie iškilmes. Parapijiečiai aktyviai atsiliepė, bematant buvo užpildytos visų išnuomotų autobusų vietos.
- Prieš mėnesį Vyriausybės išplatintoje perlaidojimo programoje bei kvietimuose garbingiems svečiams rugsėjo 5 dieną, šeštadienį, vyksiančioje ceremonijoje buvo planuotos religinės apeigos. Į jas pakviesti ne tik Lietuvos reformatų bažnyčios aukščiausi dvasininkai, bet ir broliškų bažnyčių užsienyje delegacijos.
Tačiau pirmadienį Vyriausybės išplatintoje perlaidojimo programoje planuojama evangelikų reformatų apeigų sakralinė valanda Lietuvos Dailės rūmų salėje tik ketvirtadienį ir penktadienį. Ar šeštadienį, vykstant perlaidojimui, bažnytinių apeigų nebus? Ar tai reikštų, kad evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje Radvilos bus palaidoti kaip sovietmečiu?
- Nesitikėjome tokio mūsų bendro darbo posūkio. Supratome, jog tai nusprendė ne komisija, su kuria dirbome, bet Premjeras.
- Kaip jūs manote, kas lėmė tokį premjero Andriaus Kubiliaus apsisprendimą? Yra nuomonių, kad tai susiję su ekskomunikuoto buvusio dvasininko Algimanto Kvedaravičiaus neva buvusiu vizitu premjero sudarytos komisijos Radvilų perlaidojimui posėdyje.
- Man žinoma, kad Algimantas Kvedaravičius juodina evangelikų reformatų vardą ne tik Biržuose. Tokios A. Kvedaravičiaus „paslaugos" gali būti naudingos sovietinio ateizmo ar kokio viduramžių religinio mąstymo Lietuvos piliečiams, valdininkams ar politikams.
Premjeras Andrius Kubilius yra šviesus žmogus. Būtų lengvabūdiška manyti, kad jis minėtais prietarais vadovaujasi ir klauso paskalų. Tokį jo apsisprendimą, manau, lėmė kitos priežastys. Jų nežinau, tačiau tikiuosi sužinoti ateityje.
- Kaip į tai reagavo Bažnyčia? Ar jūsų planai dėl tokios pozicijos nesikeis?
- Žinia buvo netikėta dėl to, kad jau kartu su valstybine komisija buvo planuojama ir konkrečiai dirbama. Premjero sprendimas mūsų tikėjimo ir meilės Dievui bei pagarbos kunigaikščiams Radviloms nepakeitė. Padarytas darbas taip pat nepražuvo.
Suorganizuotu transportu vyks gausios parapijiečių delegacijos į Dubingius iš Biržų, Panevėžio, Kėdainių, Vilniaus. Iš kitų parapijų tikintieji vyksta savo automobiliais.
Kaip tikėjomės, atvyksta aukšti svečiai - Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos ir JAV evangelikų reformatų bažnyčių atstovai ar jų įgalioti asmenys, bažnytinės delegacijos. Užsakytos nakvynės vietos, numatytas laikas pamaldoms, susitikimai parapijose.
Svečiai ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus vakaro apsėdų pamaldose Radvilų rūmuose, sekmadienį - pamaldose Kauno ir Vilniaus bažnyčiose. Mums niekas neuždraudė skelbti Dievo žodžio ir melstis.
Tiesa, mums nebus leidžiama atlikti išlydėjimo ir atlikti laidojimo apeigų „oficialiuoju" metu, kada šios laidotuvės bus transliuojamos per valstybinę televiziją. Tuomet gros orkestrai ir skambės politikų kalbos.
Bet niekas mums nedraudžia visko stebėti. O po oficialiosios dalies melsimės, vėl pašventinsime kunigaikščių Radvilų pastatytos evangelikų reformatų bažnyčios pamatus ir kriptą, joje amžinam poilsiui paguldytus didikų kaulus.
- Kuo svarbūs perlaidojami Radvilos Biržams?
- Be abejonės, svarbiausi yra pusbroliai Radvila Juodasis ir Radvila Rudasis.
Radvila Juodasis kurį laiką buvo Rygos valdytojas, o šis miestas visuomet buvo reikšmingas uostas Biržams ir Šiaurės Lietuvai.
Radvila Rudasis buvo Biržų kunigaikštystės valdovas. Visas miestas buvo pradėtas tvarkyti pagal to meto protestantiškų vakarų miestų pavyzdį. Biržai tapo regiono centru ir vienu stipriausių šalyje reformacijos centrų. Iki šiol džiaugiamės jo palikimu - Širvėnos ežeru, tvirtove.
Jo globojamos bažnytinės reformos dėka Biržuose gyvuoja stipriausia Lietuvoje evangelikų reformatų bendruomenė.
