Atsakydamos į auditorių neigiamas pastabas, įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) esama ir buvusi vadovės pareiškė, kad visos problemos neva užprogramuotos iš pat pradžių, rašo „Lietuvos žinios“.
Vakar VEKS, susipažinusi su Kultūros ministerijos (KM) šiai įstaigai pateiktomis vidaus audito išvadomis, išdėstė savo atsakymus į jas. VEKS pabrėžė, kad įstaigos steigėjai – KM ir Vilniaus miesto savivaldybė – nesukūrė VEKS programos įgyvendinimo mechanizmo. Jie įstaigai patikėjo programų rengimo, organizavimo ir koordinavimo darbus, tačiau nesuteikė administracinių įgaliojimų jiems atlikti.
LŽ komentuodama atsakymus, VEKS direktorė Elona Bajorinienė sakė, kad susidarė paradoksali situacija. „Pavyzdžiui, ministerija pasirašo sutartis su VEKS, kad programas įgyvendins konkretūs projektų vykdytojai. Tačiau auditoriai nurodė, kad VEKS negali samdyti tarpininkų, – pasakojo ji. – Vadinasi, mes patys, VEKS darbuotojai, turėtume įgyvendinti per 200 įvairių sričių projektų.“
Anot E. Bajorinienės, auditoriai peržiūrėjo tik apie 1,5 proc. viešųjų pirkimų dokumentų. Tad jų teiginys, esą galima didelė pažeidimų rizika per auditą neanalizuotų viešųjų pirkimų atvejais, neturi pagrindo.
Bene daugiausia aistrų sukėlė trys VEKS viešųjų pirkimų vertinimai, kuriuos peržiūrėję auditoriai nustatė, anot jų, daug padarytų nusižengimų. Tai interneto svetainės diegimo ir jos palaikymo paslaugų pirkimas, spaudos dizaino ir vaizdo klipų gamybos paslaugų pirkimas bei skulptūrų „Angelas“ pirkimas.
Tačiau E. Bajorinienė priminė, kad vadovauti VEKS ji pradėjo nuo 2007-ųjų liepos ir gali būti atsakinga tik už minėtų skulptūrų pirkimą. Ji atmetė priekaištus, kad išlaidauta už septynias skulptūras sumokant po 6 tūkst. litų ir kad UAB „Prustitas“ juos būtų pagaminęs 2,1 karto pigiau. „Auditoriai lygino visiškai netapačius dalykus, todėl neteisingai įvertino galimą kainą, – sakė E. Bajorinienė. – Juk ministerija rekomenduoja, kad kūrinius atgamintų ne jų autorius ir be jo sutikimo. Tai šiurkštus autorinių teisių pažeidimas.“
„Visus priekaištus galiu atmesti“, – LŽ vakar pareiškė Giedrė Kabašinskienė, vadovavusi VEKS nuo jos steigimo iki 2007-ųjų liepos. Pasak jos, jau pirmomis įstaigos veiklos dienomis net du žmonės dirbo rengdami VEKS viešojo pirkimo taisykles. Vienas jų – labai patyręs teisininkas, jo parengtus dokumentus tikrino net Europos Komisija ir nerado jokių pažeidimų.
G. Kabašinskienė įsitikinusi, kad visoje VEKS veikloje yra trys esminiai dalykai, kuriuos visuomenei sunku suvokti. „Labai gaila, kad iki šiol projektas nesulaukė dėmesio nei iš Kultūros ministerijos, nei iš sostinės savivaldybės, – kalbėjo ji. – Patvirtinus įstaigos statusą VEKS buvo įsteigta po 6 mėnesių, kai tokiems formalumams užtenka trijų-penkių dienų. Kita vertus, ministerija iš pat pradžių žinojo, kad viešosios įstaigos statusas netinkamas perskirstyti biudžeto pinigus, skirtus projektams. Vaizdžiai tariant, VEKS buvo pastatyta aukštyn kojom.“ Pasak G. Kabašinskienės, į įstaigos ar net Vyriausybės kanceliarijos pastabas tuo metu nebuvo atsižvelgta. Esą jau VEKS veiklos pradžioje buvo užprogramuoti prasižengimai, kad ir ką įstaiga darytų. Ji apgailestavo, kad iki šiol į šią esminę problemą VEKS steigėjai nekreipia dėmesio. Kaip keisti susidariusią padėtį?
„Spręsti turi politikai, nes kol kas tai – blogo įvaizdžio projektas“, – reziumavo pašnekovė.
Liucija Armonaitė
