„Šiuo metu pats paminklas yra registre, bet jam nėra nustatytos vertingosios savybės, kaip ir dar apie trečdaliui registre esančių objektų. Jų yra 25 tūkstančiai (...). Bet tas registrinio objekto, kultūros paveldo statusas jau yra ir dabar, šiuo metu tai būtų neįmanoma“, – BNS sakė V. Bezaras, paklaustas, ar savivaldybė galėtų imtis žingsnių ir pašalinti paminklą P. Cvirkai.
Anot jo, vasaros pabaigoje į departamentą kreipėsi Lietuvos restauruotojų sąjunga, prašydama įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir patį skverą, taip pat nustatyti vertingąsias savybes paminklui. Parengiamuosius darbus pavesta atlikti Kultūros paveldo centrui – pozicijos užklausta Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC), o iki metų pabaigos dėl aikštės ir paminklo turėtų pasisakyti šiuos klausimus sprendžianti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Svarstymuose dėl vertingųjų paminklo ir aikštės savybių nustatymo galės dalyvauti ir paminklą nukelti norinčios savivaldybės atstovai.
V. Bezaras sako, kad aštrios diskusijos tarp politikų ir paveldosaugininkų vyksta dėl įvairių objektų, ypač sostinėje – dėl atminimo lentų, ir dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, oro uosto pastato, buvusio „Pergalės“ kino teatro visiškai šalia P. Cvirkos skvero.
„Tad ir į skverą žiūrėkime kaip į to laikotarpio etaloną. Manytumėme, kad jei prie to paminklo būtų detalus išaiškinimas, kas tas Cvirka buvo, kokie jo nuopelnai, kokie jo nusižengimai etikai ir įstatymams, gautumėme didesnę naudą. Parodytumėme, kad buvo ir toks laikotarpis, kurį reikėjo buvusioms kartoms pergyventi“, – tikino jis.
V. Bezaras pripažino, kad savivaldybės vadovai galėtų pasielgti panašiai, kaip ir su kitomis kultūros vertybėmis – sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis. Jos buvo nukeltos 2015-aisiais motyvuojant, jog yra avarinės būklės, tačiau iki šiol nėra tvarkomos ir guli savivaldybės įmonės aikštelėje.
„Turbūt būtų panašiai. Bet turiu pabrėžti, kad esu ir visą laiką buvau tarybinių laikų didelis oponentas. Bet reliktai iš to laikotarpio padeda, turbūt, pasiekti žymiai didesnį poveikį žmonių sąmonėje ir atminimui, kad gyvename ir tuo bjauriu laikotarpiu. Kad ne viską reikėtų nukeldinėti“, – kalbėjo departamento vadovas.
Savivaldybės vadovai užsimena, kad išsamiai apsvarsčius šio skvero klausimą, savivaldybės taryba dar šiemet galėtų apsispręsti dėl paminklo nukėlimo, taip pat dėl to, kaip skveras turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į planus netoliese ant Tauro kalno pastatyti nacionalinę koncertų salę, išvystyti patogų susisiekimą su ja.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas planams priešinasi ir sako, kad tai nederinta nei su ministerija, nei su paveldosaugininkais.
Pastaruoju metu atgimus diskusijoms dėl paminklo P. Cvirkai, nukėlimo šalininkai teigia, kad jis nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.
Gynėjai akcentuoja P. Cvirkos rašytojo talentą ir sako, kad griaudami sovietmečio epochą atspindinčius paminklus „neišbrauksime dramatiškų Lietuvos istorijos puslapių".
