Lietuvos pramonininkų konfederacijoje buvo surengta apvaliojo stalo diskusija su Kultūros ministerijos atstovais apie tai, kokią naudą ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai sukuria kūrybinės industrijos.
„Susitinkame geru laiku, prieš prasidedant naujam programavimo 2014–2020 metų periodui. Dabar pats laikas apžvelgti, kur, kam ir kaip tikslingai buvo panaudotos lėšos. Požiūris į kultūrą turi keistis, tai nėra pavainikis vaikas, kuriam nuolat reikia duoti pinigų, tai kūrybingų ir iniciatyvių žmonių bendruomenė“, – kalbėjo pramonininkų prezidentas Robertas Dargis.
„Vakarykštis požiūris į kultūrą buvo visai kitoks. Mūsų dvidešimt treji metai istorijos buvo materialėjimo metai. Įsivaizduojama, kad valstybė gali konkuruoti gerai ir pigiai gamindama bei daug dirbdama. Šiandien mes galime pasaulyje galime konkuruoti mokslu ir kultūra plačiąja prasme. Daug kas kultūrą supranta kaip meną, bet kultūra yra viskas, ką kuria žmogus. Kad kultūra nėra išlaikytinė, rodo atlikti tyrimai. Kultūra sukuria apie penkis procentus bendrojo vidaus produkto – tai daug ar mažai, spręskite patys“, – kalbėjo Kultūros ministras Šarūnas Birutis.
„Daugelis supranta, kad turime konkuruoti kūrybiškumu ir ugdyti laivą bei kūrybingą žmogų – tai vienintelis būdas išgyventi mūsų valstybėje, bet, be deklaracijų, tokios priemonės turi būti paremtos tam tikrais finansiniais ištekliais“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas jaunimo potencialo ugdymui.
Š. Biručio teigimu, ruošiantis naujam finansinio programavimo periodui visi namų darbai atlikti. „Bijau, kad tuos pinigus sudėsim ten, kur jau dėjom. Šiandien traktorius, kuris gali suarti du šimtus hektarų, suaria trisdešimt, nes pačiam prisidėti reikia tik penktadaliu“, – teigė jis. Ministras priminė susirinkusiesiems ne vieną įstrigusį projektą – Klaipėdos teatrą su žiojėjančia skyle ir iš Jūrų muziejaus išveržtus delfinus, kurie neaišku kada sugrįš.
„Mane stebina kai kurių projektų finansavimas iš kito galo, atsakomybė dažnai tampa teorine. Tai bus paskutinis laikotarpis, kai Lietuva gaus tokią žymią paramą. Jei nesugebėsime išvystyti savo kultūrinių industrijų, nieko nebus. Taip, kaip buvo, būti toliau negali", – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad dviračio išradinėti nereikia, tereikia pažvelgti į geruosius kaimynų pavyzdžius.
