Kultūros ministro Arūno Gelūno nuomone, jo pirmtako Remigijaus Vilkaičio paskirta nuobauda Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovui Gintautui Kėvišui atitinka Valstybės kontrolės rekomendacijas.
Ministras teigė, kad, G.Kėvišas skirtos nuobaudos nėra apskundęs.
Pasak A.Gelūno, Valstybės kontrolės išvados, kuriomis remiantis ir buvo skirtas papeikimas, „neatrodo labai grėsmingos".
A.Gelūno teigimu, ministerija tolimesnių veiksmų galės imtis tik sulaukusi Generalinės prokuratūros išvadų.
Valstybės kontrolė, vertindama LNOBT veiklą nustatė, kad reikšmingi teisės aktų pažeidimai nustatyti teatrui savo darbuotojams mokant priedus už svarbius ir sudėtingus darbus.
Auditoriai negalėjo įvertinti, ar beveik 1,8 mln. litų priedų išmokėti pagrįstai, nes nebuvo nurodyta, už kokius konkrečius darbus jie buvo skiriami. Kai kuriems darbuotojams padidinus algas ir mokant priedus, 140 tūkst. litų buvo panaudota iš 2010 metams teatrui skirtų valstybės biudžeto lėšų, nors įstatymai tai draudžia daryti.
Tyrimą dėl lėšų iššvaistymo Generalinė prokuratūra pradėjo gavusi skundą, kad teatro scenos atnaujinimo darbai gali būti finansuojami neskaidriai – esą scenai atnaujinti buvo numatyta didžiulė suma, o rezultatai – beveik neįžiūrimi.
Valstybės kontrolė, atlikusi LNOBT finansinį auditą, įpareigojo kultūros ministrą R.Vilkaitį traukti drausminėn atsakomybėn dėl pažeidimų naudojant lėšas teatro generalinį direktorių G.Kėvišą.
Birželio viduryje R.Vilkaitis teigė nurodęs G.Kėvišui grąžinti į biudžetą pakeltiems atlyginimams ir priedams iššvaistytas lėšas.
„Ten yra pažeistos atlyginimų sąlygos, priedai, neapsiskaityta už lėšas. Aš nurodžiau gerbiamam G.Kėvišui grąžinti į biudžetą nurodytą sumą, taip pat jis gaus nuobaudą adekvačią toms nuobaudoms, kurią gauna panašius pažeidimus padarę kiti nacionalinių įstaigų vadovai", – tuomet sakė R.Vilkaitis.
Įvertinę LNOBT finansines ataskaitas, valstybiniai auditoriai įstaigos administracijai pateikė ilgą klaidų ir pažeidimų sąrašą. Daugiausia jų padaryta rekonstruojant didžiosios teatro salės sceną.
Su teatro didžiosios salės scenos darbais susijusi audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą.
Generalinei prokuratūrai perduotoje medžiagoje konstatuota, kad vykdydamas scenos rekonstrukciją teatras ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.
Sudarydamas sutartį, teatras iš esmės pakeitė preliminarios sutarties sąlygas ir planuotą scenos įrangą pakeitė kita, papildomai už tai sumokėdamas daugiau nei 2,1 mln. litų. Kitoje sutartyje buvo pakeista laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina ir už įrangą sumokėta 62 tūkst. litų daugiau nei siūlė ją parduodanti įmonė.
Nustatyta, kad pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą teatro vadovybė papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų. Pasak auditorių, pirkdamas scenos rekonstrukcijos darbus, teatras nenumatė visų būsimų darbų ir reikiamos įrangos, todėl juos už daugiau nei 7,5 mln. litų papildomai įsigijo iš projekto rezervo lėšų.
Teatrui dar tik įpusėjus rekonstrukcijos darbus, turimos projekto rezervo lėšos jau viršytos daugiau nei 2,5 mln. litų. Auditoriai nustatė, kad teatras daugiau nei 1,1 mln. litų sumokėjo ir už dar neatliktus darbus. Be to, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodyti tikslūs darbų kiekiai ir jų vertė, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai buvo atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkst. litų.
Taip pat nustatyta, kad teatras viešajai įstaigai „Pirmoji kava" didžiąją teatro salę renginiui išnuomojo už 1000 litų, nors nustatyta minimali nuomos kaina turėjo būti bent 10 tūkst. litų. Pasak auditorių, tokį mažą įkainį galėjo nulemti teatro pagal panaudos sutartį iš viešosios įstaigos 2006 metais gautas automobilis „Audi 6". Kitiems klientams teatro didžiosios salės nuoma atsieina vidutiniškai 26 tūkst. litų.
Anot auditorių, teatro administracija ėmėsi šalinti audito metu nustatytus teisės aktų pažeidimus.