„Valstybės kontrolės išvados kultūros bendruomenėje sukėlė nepasitenkinimą, nes jos pagrįstos vadybiniais kriterijais ir neatsižvelgta į kultūros srities specifiką. Pateiktos išvados traktuoja kultūrą, tarsi tai būtų verslo įmonės“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti Valstybės kontrolės ataskaitos apie Lietuvos kultūros institucijų veiklą rezultatams aptarti sakė Seimo narys Mantas Adomėnas.
Jo teigimu, kultūros sritis buvo vertinama netinkamais kriterijais, trūkumai įvertinti neturint tinkamų instrumentų vertinti tokią specifinę veiklą. Anot M. Adomėno, jeigu šiomis išvadomis būtų remiamasi, „būtų iškreipta kultūrinės veiklos logika“. Anot jo, kultūros sričiai vertinti reikalingi specifiniai kriterijai.
„Auditas reikalingas. Viena iš Valstybės kontrolės funkcijų – ne tik nustatyti trūkumus, bet ir patarti, kaip jų išvengti, nes žvilgsnis iš šalies reikalingas. Bet išvadose buvo pasakyta, kad mažai yra šalių, kuriose yra analogiškos institucijos. Tai rodo kryptį, kad centro veikla turėtų būti nutraukta kone šiomis dienomis. <...> Ši institucija yra specifinė, ji sukurta todėl, kad mes patyrėme dviejų totalitarinių režimų okupaciją ir tyrinėjame jų pasekmes. Taip pat norėčiau paneigti, kad mažėja šalių, kuriose yra tokios institucijos“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė dr. Teresė Birutė Burauskaitė, vardindama posovietines šalis, kuriose panašios institucijos kaip tik kuriamos.
Ji akcentavo, kad būtinai reikia tirti totalitarinių režimų pasekmes ir tai bus ilgas procesas. Tačiau negalima lyginti šalių, kuriose nebuvo okupacijos su tokiomis šalimis kaip Lietuva.
„Mūsų pažymos yra ne archyvo pažymos, o istorinio tyrimo, ekspertų pažymos. Ir liudininkai apklausiami, ir archyvuose ieškoma medžiagos, o išvados pateikiamos ir teisėsaugos institucijoms, – aiškino T. B. Burauskaitė. – „Nepastebėtos naujos funkcijos, pavyzdžiui, KGB dokumentų viešinimas, bet pastebėta, kad kitų, pavyzdžiui, pažymų rezistencijos kovų dalyviams, mažėja“.
Lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja dr. Jūratė Palionytė spaudos konferencijoje sakė daranti prielaidą, kad valstybės auditas neturėjo patirties, kaip vertinti specifinių ir labai skirtingų institucijų veiklą.
„Kai skaitai, kad komisijų narių skaičius yra didelis ir dėl to lėšos naudojamos neracionaliai, kyla abejonių“, – sakė ji ir pabrėžė, kad tokioms institucijoms nereikėtų taikyti įmonių veiklos kriterijus.
„Kalbos komisija sprendžia įvairius klausimus ir mes privalome turėti skirtingų sričių specialistų. Ir jeigu būtų po vieną specialistą, sprendimai būtų keistoki“, – teigė ji, aiškindama, kodėl komisijose yra po kelis vienos srities specialistus.
Ji teigė, kad atlygis komisijos nariams nėra didelis – už dvi darbo valandas komisijoje profesorius, jos teigimu, gauna apie 35 litus, ir tai sudaro labai nedidelę išlaidų dalį.
T. B. Burauskaitė teigė, kad tirdami specifinių institucijų veiklą auditoriai turėtų labiau įsigilintų į jų veiklos esmę, o J. Palionytė pridūrė, kad skirtingų institucijų „negalima jų vertinti pagal vieną kurpalį“.
M. Adomėnas taip pat pabrėžė, kad tokių institucijų veiklos negalima lyginti su verslo įmonėmis ir net vienos su kita ir ragino diskutuoti, kokiais kriterijais turėtų būti vertinamos kultūros institucijos. Anot jo, vertinti, ar efektyviai panaudotos lėšos vien „vadybiniais metodais ir ekonominėmis lentelėmis nereikėtų“.
„Ši ataskaita yra neefektyvus valstybės lėšų naudojimas. <...> Negali audituoti muziejų ir teatrų veiklos vien finansininkai ir vadybininkai“, – sakė M. Adomėnas. Jis teigė manąs, kad norint, jog valstybės kontrolės ataskaita būtų naudinga, reikėtų pasitelkti atitinkamos srities ekspertus iš šalies.
