Kulinarinio paveldo žinovas: mėsą dabar vartojame, kaip didikai prieš šimtą metų

Po kritikos lavinos, Pasaulio sveikatos organizacija skuba švelnintini savo perspėjimą dėl didelės raudonos ar apdorotos mėsos įtakos susirgimams žarnyno vėžiu. Anot organizacijos, šią savaitę paskelbtos išvados nereiškia, kad reikėtų visiškai atsisakyti dešros ar kumpio, o tik mažinti jų vartojimą. Kulinarinio paveldo žinovas, profesorius Rimvydas Laužikas „Žinių radijui“ sakė, kad lietuviška virtuvė be mėsos neįsivaizduojama, o vegetarizmo idėjos pradėjo po truputį skleistis tik tarpukariu. „Daržovės visada buvo garnyras. Jeigu pasižiūrėtume dabartinį mūsų daržovių asortimentą, tai tarp jų nėra nei vienos, kuri būtų sukultūrinta mūsų regione. Priešistoriniais laikais pas mus atkeliauja javai ir paskui jau istoriniais laikais atsiranda daržovės vokiškos kilmės: ropės, griežčiai, burokai, pastarnokai. Vėliau itališkos daržovės: petražolės, kopūstai. Daržovių valgymas, kaip atskiro patiekalo, mūsų regione atsirado tarpukariu. Turime vieną labai unikalų atvejį, kuris toks nutylėtas, dėl to, kad knyga pasirodė jidiš kalba. Didžiausias Lietuvos indėlis į pasaulio vegetarystės istoriją – Fanios Levando knyga „Vilniaus vegetariškoji virtuvė“ – daugybė receptų ir visi vegetariški“, - laidoje „Žvilgsnis kalbėjo profesorius. R. Laužikas svarsto, kad greičiausiai sveikatai kenkia ne pati apdirbta mėsa, o jos priedai. „Kai mes kalbame apie šiuolaikinius rūkytus mėsos gaminius, tai jų gamybos technologija labai ženkliai pasikeitusi nuo tradicinės gamybos technologijos. Ta masė, kur yra dabar, tai turbūt bėda ne pačiuose rūkytuose mėsos gaminiuose, o technologijoje, kuri perpildyta cheminių priedų, žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų, ir vėžio priežastis gali būti čia. Kiekvienas, kuris mėgsta mėsos gaminius, gali atlikti nedidelį tyrimą: bet kurio prekybos centro rūkytų gaminių skyriuje paskaityti etiketes. Užduotis labai paprasta – surasti mėsos gaminį be cheminių priedų“, - teigė R. Laužikas. Bet profesorius pripažįsta, kad mėsos lietuviai dabar valgo pernelyg daug, prieš šimtą metų tai sau galėjo leisti tik 2-3 proc. gyventojų: valdovas, keletas didikų ir pora pačių turtingiausių Vilniaus miestiečių.