Maisto gamybos procese apstu paslapčių, kurios retai kada užrašomos – dažniau perduodamos vienos šeimininkės kitai, iš lūpų į lūpas. Ir vis dėlto pamėginsime palengvinti jūsų virtuvės gyvenimą ir pasidalinsime paslaptimis, kaip mažos gudrybės padės įveikti didelius iššūkius.
Kopūstų paslaptys:
• Žiediniai kopūstai bus baltesni jei į vandenį, kuriame jie verda, įpilsite pieno (1/2 stiklinės 2 litrams vandens).
• Kad iš kopūsto gūžės ar žiedinio kopūsto išvarytumėte visus vabzdžius, kurių ten kartais pasitaiko, prieš verdant jį reikėtų 5-10 minučių palaikyti stipriai sūdytame vandenyje. Vabzdžiai išplauks į paviršių, juos nupilsite kartu su vandeniu. Tokia procedūra išvaro ir kirminus iš šviežiai surinktų grybų.
• Kad šviežių kopūstų salotos būtų sultingesnės (žiemą ir pavasarį kopūstai paprastai būna kietoki) ir skanesnės, kopūstus ne pjaustykite, o tarkuokite stambia tarka, įberkite druskos, pipirų pagal skonį, išspauskite citrinos sulčių, užpilkite nerafinuoto aliejaus. Tokios salotos – puikus vitaminų šaltinis kiekvienai dienai.
• Jei troškinant kopūstus į juos įpilama truputėlį pieno ar grietinės, kopūstai būna minkštesni ir skanesni, nes iš jų dingsta kartokas prieskonis.
• Nevertėtų apkepinti žalių kopūstų. Kepinami jie sausėja, tampa neskanūs, todėl jei gaminate iš jų apkepėlę – arba prieš tai truputį apvirkite, arba prieš kepdama įpilkite į keptuvę šiek tiek vandens, kelias minutes patroškinkite jame kopūstus, ir tik paskui pilkite aliejaus ar dėkite sviesto, o vandeniui išgaravus apkepinkite.
• Kopūstą balandėliams reikėtų iš pradžių 15 minučių pamirkyti parūgštintame vandenyje, tada išpjauti kotelio sustorėjimą ir tik tada 5 minutes palaikyti verdančiame vandenyje. Taip koppūstas labiau suminkštės, lapai lengviau atsidalins ir nelūš dedant faršą.
Daržovės ir žalumynai:
• Verdami žalumynai ir daržovės išsaugos savo spalvas jei į vandenį įbersite žiupsnelį geriamosios sodos (1/2 šaukštelio 1 kg daržovių).
• 2 gabalėliai cukraus, įmesti į vandenį, kuriame troškinsite daržoves, labai pagerins jų skonį.
• Šviežios daržovės gerai išsilaikys keletą dienų jei jas laikysite įvyniotas į drėgną audinį.
• Šviežias petražoles ir krapus galima keletą dienų išlaikyti žalius net ir karščiausią dieną – sudėkite juos į emaliuotą indą ir uždenkite dangteliu. Tiesa, ir žalumynai, ir indas turėtų būti visiškai sausi.
• Užšaldytų daržoves prieš virimą neatšaldykite, o leiskite tiesiai į verdantį vandenį. Taip jos išvirs skanesnės, geriau išlaikys vitaminus. Taip pat darykite ir su kepamomis dažovėmis: keptuvėje įkaitinkite sviestą ar aliejų, dėkite neatšildytas daržoves ir kepkite tiek, kiek reikia.
• Prieš kepdama svogūnus apvoliokite juos miltuose. Svogūnai įgis auksinį atspalvį, bus traškūs ir nepridegs.
• Kad bulvių košė būtų puri, pirmiausia į virtas bulves sudėkite sviestą, pradėkite trinti, ir tada, vis trindama, po truputį supilkite pašildytą pieną.
Grybų paslaptys:
• Grybų sultinys bus aromatinfesnis jei vandeny virsite įvairaus dydžio grybų. Didieji grybai suteiks skonio ir spalvos, o mažieji – aromato.
• Kad barščiai ar sriuba su džiovintais grybais būtų skanesnė, išmirkytus ir supjaustytus grybus iš pradžių apkepkite aliejuje ir tik tada dėkite į vandenį.
• Grybų ikrai bus aštresni jei į juos įpilsite truputį citrinos sulčių ar acto.
Ankštinių paslaptys:
• Kad verdamos pupelės nepatamsėtų, virkite jas atvirame inde.
• Kad pagerėtų pupelių skonis ir išsaugotumėte daugiau maistingųjų medžiagų, virkite jas taip: kai sudėjus pupeles užverda vanduo, jį nupilkite, pupeles vėl užpilkite šaltu vandeniu ir įpilkite šlakelį aliejaus (2 šaukštus 1 litrui vandens).
• Pupeles valgykite tik gerai, visiškai išvirtas. Ne iki galo išvirtose pupelėse esama nuodingų medžiagų.
• Pupelės ir žirniai sūdomi tik tada, kai jau visai suminkštėja. Priešingu atveju jie suvirs.
• Pupelių negalima užmerkti karštu vandeniu – jų sudėtyje esantį baltymą sutrauks.
• Kad pupelės išvirtų greičiau, rekomenduojama jas prieš tai palaikyti užmerktas šaltame vandenyje 3-5 valandas. Merkiant pupeles vandens turėtų būti 2 kartus daugiau nei pupelių. Vandens temperatūra neturėtų viršyti 15 laipsnių, kitaip pupelės gali surūgti.
• Verdant nemirkytas pupeles didesnė jų dalis praras formą, suvirs.
• Pupeles galima virti ir nemirkytas. Tada pirmiausia jas suberkite į puodą, užpilkite vandeniu ir dėkite ant ugnies. Kai jos truputėlį pavirs (10-15 minučių), į puodą dar įliekite šalto vandens (apie 100-150 ml). Tokią procedūrą pakartokite 2-3 kartus – pupelės išvirs greičiau.
Gardžios sriubos paslaptys:
• Kad sultinys būtų skaidresnis, jį virdama įmeskite 2-3 gabalėlius kruopščiai išplauto kiaušinio lukšto, pavirinkite 10 minučių ir išgriebkite kiaurasamčiu.
• Jei verdate sriubą su joje išleidžiamu kiaušiniu, viską atlikite taip: nusemkite ir truputį atvėsinkite šiek tiek sultinio, tuo metu išplakite kiaušinį. Sumaišykite atvėsintą sultinį su plaktu kiaušiniu ir, nuėmusi puodą nuo ugnies, nuolat maišydama, supilkite kiaušinio ir sultinio mišinį į sriubą plona srovele.
• Švieži pomidorai į sriubą dedami likus 10 minučių virimo.
• Verant sriubą iš kelių skirtingų ingredientų, labai svarbu, kad kiekvienas jų būtų dedamas tik į verdantį vandenį. Todėl sudėję vieną ingredientą palaukite, kol sriuba vėl užvirs, ir tik tada dėkite kitą.
• Barščiai bus skanesni jei juos... pasaldinsite cukrumi. 4 litrams vandens – 2 a.š. cukraus.
Mėsos paslaptys:
• Nejauno paukščio mėsa bus sultingesnė ir minkštesnė jei likus 1 valandai iki ją įtrinsite citrinos sultimis.
• Nejauno gyvulio mėsą geriausia sunaudoti sriuboms, padažams, faršui.
• Riebesnius paukščius (antis, žąsis) reikėtų kepti įdarytas obuoliais, daržovėmis ar kruopomis – tai pagerina patiekalo konsistenciją.
• Nesūdykite mėsos iš anksto – taip ji praranda sultis. Mėsa sūdoma ją gaminant arba netgi jau gatava. Jei mėsą kepsite – sūdykite prieš pat dedant ant karštų riebalų, tada riebalai mažiau tikš.
• Kepant mėsą orkaitėje į kepimo indą galima įpilti šiek tiek vandens, kad jis tik uždengtų indo dugną. Ir neleiskite vandeniui visiškai išgaruoti, jei reikia – pripilkite naujo. Taip kepta mėsa bus švelnesė, o sultis galima bus sunaudoti kaip padažą.
• Kad maltinukai būtų sultingesni, iš paruošto faršo iš pradžių suformuokite plokščius paplotėlius, tada sulankstykite juos kaip vokus, užlenkdama 4 kartus nuo krašto centro link, ir suformuokite į maltinuką apvoliodama džiūvėsėliuose. Dėkite į įkaitintą keptuvę „siūle“ į apačią. Taip paruošto maltinuko viduje susiformuos 2 plokštumos, kurių tarpelyje susirinks kepant išsiskiriančios sultys.
• Kad maltinukai būtų minkštučiai net pagaminti iš parduotuvinio faršo, be druskos, pipirų, česnakų ir prieskoninių žalumynų į faršą įmaišykite sutarkuotos žalios bulvės, įdėkite keletą šaukštelių grietinės, majonezo ar kefyro. Viską gerai išmaišykite, kad faršo masė būtų pakankamai tiršta ir gerai liptų. Imkite po gabalėlį faršo drėgnomis rankomis, suplokite paplotėlį, į viduriuką įdėkite užšaldyto sviesto (maždaug ½ šaukštelio). Galite taip pat įdėti ir kokio kito įdaro – virtų gdybų, smulkinto kiaušinio, apkepintų morkų ar pan., užlenkite ir užlipdykite faršo paplotėlio kraštus, apvoliokite džiūvėsėliuose ir iš abiejų pusių apkepkite. Paruoštus maltinukus sudėkite į troškintuvą, įpilkite truputį vandens, prieskonių ir troškinkite orkaitėje.
