Lengvaatletis tuoj pravėrė lagaminą, iš kurio iškrito dantų šepetėlis, pažiro rūbai. „Atsiprašau, neturėjau daug laiko susikrauti daiktus. Teko skubėti“, – nusijuokė 23-ų atletas.
Šiais metais sportininkas net du kartus gerino šalies ieties metimo rekordą: universiadoje bei Lietuvos čempionate, kuriame ietis nuskriejo net 89 m 17 cm. Šis rezultatas garantavo E.Matusevičiui kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes. Kiek vėliau lengvaatletis sulaukė kvietimo varžytis Deimantinės lygos varžybose.
„Ar norite šokolado? – vis dar besirausdamas lagamine klustelėjo E.Matusevičius. – Imkite, imkite. Čia vis vien „juodasis“, niekas jo nenorės, niekas jo nevalgys“.
Dar kelios minutės ir E.Matusevičiaus rankose – medinė dėžutė, kurioje saugiai guli Minske vykusių varžybų atminimo medalis, o plačius atleto pečius jau dengė oranžinis džemperis su užrašu „Europe“.
„Jau galime fotografuotis. Ką daryti? Ar galiu į objektyvą taip rodyti?“ – iškėlęs du pirštus, simbuolizuojančius pergalės ženklą, paklausė manęs E.Matusevičius.
Po trumpos fotosesijos prisėdome pasikalbėti: pagaliau atėjo laikas, kai klausimus uždavinėsiu aš.
„Tikėjausi, kad sezonas bus geras, tačiau tokio gero tikrai nesitikėjau, – į pirmąjį apie geriausią karjeros sezoną atsakė E.Matusevičius. – Pernai buvo labai sunku, tačiau atsigavau po traumos ir judu į priekį. Manau, kad kitais metais bus dar geriau. Tikiu, kad vis dar bręstu ir stengiuosi „susidraugauti“ su rungtimi – rezultatais tik gerės“.
Alkūnės ir kirkšnies traumas pernai dar besigydęs lengvaatletis, akivaizdu, žino receptą, kaip reikia nusiteikti naujiems iššūkiams: „Tiesiog nereikia užsisėdėti! Reikia nuolat galvoti, kad anksčiau ar vėliau trauma praeis“.
„Žinoma, privalai gydytis, – tęsė E.Matusevičius. – Bet turi tikėti, kad po traumos grįši kur kas stipresnis. Aš sugrįžau ir matome gerus rezultatus. Reiškiasi, tai yra įmanoma. Be abejo, gal prie gerų rezultatų prisideda ir mano branda – esu greitesnis, stipresnis. O dėl traumų, čia galioja viena taisyklė: jei nuoširdžiai dirbsi ir tikėsi, viskas bus gerai. Iš kur pas mane tasai tikėjimas? Jaunystė! Esu jaunas ir mano galvoje nėra vietos pesimizmui, ten tik optimistinės mintys. Tai man suteikia pasitikėjimo ir kovojant su pačiais „kiečiausiais“ pasaulio atletais. Nors mano rezultatas gal ir nėra toks geras, bet, žinote, jaunas, „naglas“ – eini ir darai“.
Jau šį savaitgalį Lietuvos lengvosios atletikos rinktinė išvyks į Turkiją, kur prasidės pasirengimo pasaulio čempionatui stovykla. „Esu nusiteikęs labai rimtai padirbėti, – pabrėžė E.Matusevičius. – Noriu puikiai pasirodyti. Pasaulio čempionatas – didžiausias metų renginys. Natūralu, kad visą sezoną mintys sukasi tik apie jį. Labai jo laukiu nuo sezono pradžios, nuo gegužės mėnesio. Žinau, kad ten teks varžytis su pačiais geriausiais“. E.Matusevičius teigė nesuprantantis žodžio „elitinis“ prasmės. „Man atrodo, kad mūsų sporto šakoje yra tie, kurie ietį meta toli, ir tie, kurie toli jo nenumeta. Elitiniai? Sektoriuje visi vienodi“, – pabrėžė jaunasis sportininkas.
Stresas ir jaudulys – taip pat nėra artimiausi E.Matusevičiaus draugai. „O dėl ko turėčiau jaudintis? – perklausė jis. – Juk mano darbas paprastas: per varžybas žengiu į sektorių, kuriame darau tai, ką esu jau šimtus kartų daręs. Abejonės ir jaudulys? Kodėl turėčiau? Jeigu nepasitiki savimi, reikėtų pagalvoti, kad tau tereikia padaryti tai, ką moki ir sugebi. Kuo šis mano metimas varžybose skirsis nuo kitų jau atliktų? Sektoriuje nereikia kurti problemų, kurių nėra“.
„Jis visada toks, dėl nieko nesijaudina, – numoja ranka šalia prisėdusi sportininko širdies draugė, šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė. – Tiesiog „chill“.
„Ką aš padariau? Ar ką blogai pasakiau? Jau esu sulaukęs pagyrų, kad vis geriau bendrauju su žiniasklaida, – nusijuokė E. Matusevičius. – Prireikė šešerių metų, kad sugebėčiau sakinius dėlioti“.
E.Matusevičius puikiai sakinius dėlioja ir kalbėdamas apie savo svajonę. „Noriu ietį numesti 100 metrų, – priminė jis. – Ši svajonė gimė, kai tik pradėjau mėtyti ietį. Iškart. Nes niekas dar nėra pasiekęs tokio rezultato su nauja ietimi. Todėl užsibrėžiau tikslą, kurį pasiekus būtų galima nustebinti visą pasaulį, visus priversti pasakyti „Vau“.
1986-aisiais Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) techninis komitetas nusprendė keisti ietį po to, kai vokietis Uwe Hohn įrankį nusviedė 104 m 80 cm. Pasak IAAF, šis rezultatas varžybose kėlė grėsmę lengvaatlečių saugumui. Ieties svorio centras buvo perkeltas 4 cm į priekį. Dabartinis pasaulio ieties metimo rekordas priklauso čekui Janui Železny. Sportininko pasiektas rezultatas – 98 m 48 cm – nepajudinamas nuo 1996-ųjų.
E.Matusevičius teigė dar nepajutęs žinomumo svorio ant pečių. „Ai, tiesa, mane atpažino vienos parduotuvės pardavėjas. Pirkome stalo žaidimą, o vyrukas tiesiog šovė „Lengvaatlečiai mėgsta šachmatus, tai turėtų ir šis žaidimas jums patikti“, – nusišypsojo sportininkas. – Tačiau nesijaučiu tapęs garsenybę. Gal sulaukiu dažniau pakvietimų kur nors apsilankyti, interviu užklausų. Bet to tikrai nesureikšminu, nesijaučiu esantis žvaigžde“.
Šiais metais pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks rugsėjo 27-spalio 6 dienomis Katare. Teisę jame dalyvauti iškovojo 11 lietuvių, tačiau dėl patirtos traumos į Dohą nevyks 20 km sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė.