Tėvai savo mažylius turėtų kuo daugiau nešioti ant rankų, o ne nuolat vežioti vežimėlyje, tikina mokslininkas. Anot jo, dažnai ant rankų imami kūdikiai vystosi geriau.
Naujoje savo knygoje Pulitzerio prizu apdovanotas mokslininkas Jaredas Diamondas įsitikinęs, kad Vakaruose nebepopuliarius vaikų auginimo metodus, vis dar paplitusius labiau tradicinėse bendruomenėse, verta prisiminti ir imti vėl imti taikyti kasdienėje vaikų auginimo praktikoje. Veikale „The World Until Yesterday“ profesorius dėsto, kad tradiciniai vaikų auginimo būdai gali padėti mažyliams išsiugdyti pasitikėjimą savimi, smalsumą bei kitų gerų savybių, rašo telegraph.co.uk.
„Mažylis, nešiojamas ant rankų, išauga labiau pasitikintis, užtikrintas savimi“, – sako mokslininkas.
Profesorius J. Diamondas praleido pusę amžiaus Naujojoje Gvinėjoje, stebėdamas ir tyrinėdamas tradicines bendruomenes. Jis ir jo kolegos, stebėję Afrikos pigmėjus, Pietų Afrikoje gyvenančius bušmėnus, piraha indėnus iš Amazonijos, Pietų Amerikos, priėjo prie vienodos išvados.
„Mes buvome gerokai nustebinti, kokie emociškai saugūs, savimi pasitikintys, smalsūs ir savarankiški šių nedidelių bendruomenių nariai. Ne tik jau suaugę, bet dar būdami vaikai“, – stebisi mokslininkas. – „Be abejonės, tai priklauso nuo to, kaip jie auginami vaikystėje. Manau, šiuos puikius būdo bruožus turime ugdyti ir savo vaikų asmenybėse, imdami pavyzdį iš minėtų bendruomenių vaikų auginimo tradicijų“.
Jo manymu, vaikui vystytis padėtų tokie paprasti dalykai kaip leidimas jam miegoti drauge su tėvais, nešiojimas paėmus ant rankų, kuo daugiau fizinio tarpusavio kontakto.
„Nors ir esame labai šiuolaikiški, modernūs, tačiau visgi turėtume pasinaudoti per šimtus tūkstančių metų sukaupta patirtimi. Daugelis šių tradicinių vaikų auginimo įpročių nebemadingais tapo dar palyginus visai neseniai. Mano nuomone, kai kuriuos jų tikrai verta prisiminti“, – įsitikinęs Jaredas Diamondas.
