Kūčių vakarą Vakarinės žvaigždės kviečiami lietuviai nuo seno pagarbiai eina prie balto Kūčių stalo. Pabandykime ir šiemet nors šiek tiek priartėti prie senolių tradicijų.
Dažniausiai Kūčių stalui ruošiama 12 patiekalų - tiek buvo Kristaus apaštalų, metai turi 12 mėnesių, 12 valandą nakties gimė kūdikėlis Jėzus.
Kūčių stalas - šeimos jungtis - dengiamas vakarėjant, kai sutvarkyti, papuošti namai, šeima po pirties švariais drabužiais apsirengusi, o šeimininkė baigia ruošti valgius.
Visi valgiai dedami į mažus dubenėlius, nes Kūčių vakaro stalas - tai pasninko pabaiga, apogėjus - persivalgyti nevalia. Tai daugiau visos šeimos pabuvimas drauge, pašnekesiai apie nuveiktus darbus, apie šeimos vertybes, apie išėjusiuosius ir pan.
Laikantis papročių, reikėtų iš anksto pasirūpinti šieno, į kurį galima įmaišyti sausų mėtų, kad kvepėtų ir priviliotų gerųjų dvasių. Šieną galima paskleisti ant viso stalo arba padėti tik toje vietoje, kur stovės kryželis ir paplotėliai, bei uždengti balta linine staltiese. Galima šieno įdėti tik į lėkštutę ir uždengti plona balto audinio skiautele. Tai simbolizuoja ėdžias, į kurias buvo paguldytas kūdikėlis Jėzus.
Stalą turėtų dengti visa šeima. Stalo viduryje šeimininkė deda paplotėlius ir kryželį, o šeimininkas - suraikytą duoną. Arčiau vidurio reiktų padėti žirnius, pupas, o kitiems valgiams vietos galima ir nebetaikyti.
Nuo seno greta paplotėlio ir kryželio ant stalo statoma žvakė, simbolizuojanti Betliejų apšvietusią žvaigždę Kristui gimus, jo mokslo šviesą, pasaulio atsinaujinimą, primenanti vakarienėje dalyvaujančių mirusiųjų vėles. Žvakės šviesa siejama su viltimi, šeimos vienybe, apsauga nuo nelaimių.
Ant balta staltiese uždengto stalo taip išsirikiuoja visa metų ir gyvenimo pilnatvė, paversdama Kūčių vakarienę šventa padėka.
Prie stalo reikia palikti vietą mirusiems šeimos nariams, padedant lėkštutę su eglės šakele. Manoma, kad Kalėdų naktį artimųjų vėlės sugrįžta pasivaišinti nuo Kūčių stalo. Joms rūpi, ar jų pradėti darbai tęsiami, ar jų namuose taika ir ramybė. Dėl to dažna lietuvių šeima nakčiai stalą palieka padengtą.
Prie Kūčių stalo iki praėjusio šimtmečio vidurio šeima rinkdavosi danguje pasirodžius Vakarinei žvaigždei (apie 18-19 val.). Susėdus, maldą pradeda vyriausiasis šeimos narys. Pradėdamas vakarienę vyriausiasis dalija kalėdaitį (paplotėlį) - mišių aukos, vienybės su Dievu, vienybės šeimoje simbolį, kiekvienam šeimos nariui duodamas atsilaužti ir linkėdamas tik jam vienam kažko trokštamo ir labai prasmingo. Linki laimingai sulaukti kitų Kūčių, kad visi šeimos nariai mylėtų vienas kitą, būtų sveiki. Paplotėlis valgomas susikaupus, tylomis.
Kūčių stalo valgių būtina paragauti visų po truputį, kad pagerbtumėte savo ir kitų triūsą.
Visoje Lietuvoje būdingi Kūčių valgiai: kūčiukai, aguonpienis, silkė, žuvis, grybų patiekalai, avižinis ar spanguolių kisielius, žirniai, kviečiai. Rytų Lietuvai būdingesni kviečiai, žemaičiams - kanapių valgiai, spirginė, sriubalinė, šutintos bulvės, dzūkams - grybų sriubos, grikių miltų patiekalai, suvalkiečiams - žirniai, obuoliai, šalti patiekalai.
Baigus valgyti Kūčias tėvai dar kartą padėkoja Dievui malda už suteiktas gėrybes, prašo, kad kiti būtų derlingi, vaikai dėkoja tėvams už Kūčių vakarienę, namų šilumą, jaukumą.
Redas Vilimas/BFL nuotrauka
Valgių simbolika
Pagrindiniai Kūčių valgiai turi savo simbolinę prasmę. Dauguma jų kilę iš biblinių siužetų ir senosios liaudies pasaulėjautos.
• Obuoliai - simbolizuoja Rojaus medį. Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį.
• Žirniai - kaip ir obuoliai, pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Marijos ar žmonių ašaras. Valgomi, kad kitais metais netektų verkti.
• Kviečiai - turi keletą prasmių. Tai skalsos simbolis, kad visus metus netruktų duonos ir kad javai laukuose derėtų. Kviečiai siejami su legenda, kaip Marija sterblėje slėpusi kūdikėlį Jėzų nuo Erodo. Kai šiojo kareivis paprašė parodyti, ką ten Marija turinti, sterblėje pamatė kviečius.
• Medus - šviesos, sveikatos simbolis.
• Kūčiukai - paskutinės vakarienės duona.
• Žuvis ir silkė - primena apaštalus, kurie buvo žvejai, simbolizuoja Dievo stebuklą prie Samareto, kai Kristus pamaitino minią žmonių su dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos.
• Spanguolės - apsaugo nuo priešų.
• Duona ir pyragas - stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis.
• Žirniai, pupos, avižos simbolizuoja derlingus metus.
• Rauginti kopūstai, daržovių mišrainės - motinos, daržų šeimininkės, darbščių rankų derlius su meile atiduodamas šeimynos sočiui.
• Uogos, grybai, riešutai - vaikų ir senelių surinktos gėrybės. Kai tėvas ir motina darbuose užimti, jų rūpestis, kad ant Kūčių stalo ir jie turėtų ką padėti bei nesijaustų dykaduoniais.
Pasigaminkime
Aguonpienis
Dvi stiklines aguonų užpilkite litru labai karšto (bet neverdančio) vandens. Taip darykite 2-3 kartus. Nupylus paskutinį kartą, aguonas palikite pastovėti ir pabrinkti. Paskui jas dar drėgnas grūskite moliniame dubenyje kočėlu arba 4-5 kartus permalkite su mėsmale, arba vieną kartą sumalkite mikseriu. Po to užpilkite 1,5-2 l virinto vandens ir 1-3 kartus iškoškite per marlę. Cukraus dėkite pagal skonį.
Spanguolių kisielius
Reikės: 1 stiklinės spanguolių, 1 l vandens, 150 g cukraus, 0,5 stiklinės krakmolo, cinamono, gvazdikėlių. Spanguoles nuplaukite, sugrūskite ir išspauskite sultis. Tada užpilkite vandeniu ir virkite su cukrumi bei prieskoniais 4-6 minutes nugriebiant putas. Krakmolą ištirpinkite nedideliame šalto virinto vandens kiekyje ir labai plona srovele pilkite į karštą spanguolių nuovirą, sumaišytą su sultimis. Maišykite kol sutirštės. Ant stalo patiekite atvėsintą.
Spirginė
Nuplautas ir apdžiovintas kanapes pagrūskite mediniame ar moliniame inde, nusijoję luobelius paspraginkite keptuvėje. Vėl suberkite į indą, pridėkite druskos, svogūnų, pipirų ir sugrūskite į miltus. Paskui vėl viską keptuvėje paspraginkite. Jei nėra kanapių, spirginę galima daryti iš sėmenų.
Kūčiukai
Reikės: 1 kg kvietinių miltų, 0,5 stiklinės sausų aguonų, 10-20 g mielių, 50 g sviesto. Mielės ištrinkite su šaukštu cukraus ir supilkite į miltų viduryje padarytą duobutę. Duobutę užpilkite stikline drungno vandens, truputį pamaišykite, kad į mieles patektų miltų. Laikoma kambario temperatūroje 1-1,5 val. Sudėkite aguonas, sviestą, cukrų pagal skonį (kad tešla būtų tik truputį saldi), viską gerai išminkykite. Miltuotais delnais arba ant miltuoto stalo išvoliokite tešlos virveles, supjaustykite jas į 1-1,5 cm gabaliukus, sudėkite į miltais pabarstytą skardą ir kepkite vidutinio karštumo orkaitėje. Kepant reikia retkarčiais papurtyti skardą.
Marinuotų silkių suktinukai
4 silkės, 3 svogūnai, 2 morkos, 0,5 stiklinės 9 proc. acto, 1,5 stiklinės vandens, šaukštas aliejaus, pipirų, gvazdikėlių, lauro lapelių, cukraus. Išmirkytas silkes (jei sūrios) perpjaukite išilgai, išimkite kaulus. Užvirkite vandenį su prieskoniais, į jį sudėkite griežinėliais supjaustytas daržoves. Truputį pavirinę, supilkite actą ir atšaldykite. Silkę patepkite aliejumi, dėkite marinate virtų morkų ir svogūnų, susukite ir persmeikite gvazdikėliu (silkės odelė turi būti viršutinėje pusėje). Sudėję į gilų dubenį, apipilkite marinatu.
Grybų salotos su silke
Reikės: 300 g sūdytų grybų, silkės, rauginto agurko, svogūno,2 šaukštų aliejaus, acto, pipirų, druskos. Grybus gerai nuplaukite, pamirkykite ir supjaustykite. Paruoštą silkę, svogūną ir agurką smulkiai supjaustykite. Viską sumaišykite, sudėkite į salotinę ir užpilkite aliejumi.
