Tradicinių patiekalų žinovė į rankų darbo indą deda pačios gamintus virtinukus su džiovintais grybais.
Vienas iš tradicinių Kūčių vakarienės valgių keliauja ant šventinio stalo. Naminius virtinukus šeimininkė dar pagardina kepintais svogūnais. Taip, anot šeimininkės, virtinukus per Kūčių vakarienę patiekdavo jos mama.
„Ką mamos gamino yra pats skaniausias patiekalas.“
Ant Kūčių stalo ir skryliai. Jie, anot žinovės, gali būti valgomi ir karšti, ir šalti. Tiesa, šis patiekalas priskiriamas prie saldėsių. Nes iš vandens ir miltų pagamintus skrylius anksčiau žmonės valgė su aguonų ir medaus pagardu. Su medumi ruošdavo ir riešutų užkandį.
čia ir galima priskirti prie saldėsių. Riešutai simbolizavo stiprybę, medus nuo ligų apsaugojo.
Tradicinių patiekalų žinovė šį Kūčių stalą paruošė panašiai, kaip jį ruošdavo mūsų seneliai ir proseneliai.
„Kiek metuose yra mėnesių, tiek turėtų būti ir patiekalų.“
Tačiau, pasak šeimininkės, Kūčių stalas nieko bendro neturi su prabangiais patiekalais. Žmonės dažniausiai ruošdavo iš to, ką turėjo užsiauginę – burokėlių, pupelių ar pupų, obuolių, kiekviena šeimininkė turėdavo padžiovinusi grybų, spanguolių kisieliui. Šeimininkė sako, kad ir šiuo metu Kūčių vakarienę galima paruošti neišlaidaujant.
„Prikelti ir palikti tą močiučių dvasią, kad būtų paprastas maistas, gamintas namuose su meile ir šiluma“, – sakė lietuviškų patiekalų žinovė Gitana Zaviežienė.
Etnologė pataria, kad tikrai neverta kasmet galvoti, ką naujo padėti ant Kūčių stalo – anaiptol, specialistė ragina saugoti seną.
„Gaminti taip, kaip močiutė, kaip baba gamindavo.
Stengtis nedaryti naujo, stengtis atkartoti, va tokiu būdu mes išsaugosim savo tradicijas. O prabanga tuose valgiuose tai ir bus mūsų pačių rankomis pagaminti virtiniai su grybais. Tegul ir mes tų grybų ir neprisirinkom , žinoma jų dabar yra parduotuvėj nusipirkti, bet tešlą galim gaminti. Pamatysit kaip namai pakvips virtiniais su grybais“, – sakė Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė.
O susėdus prie stalo prisiminti, kad maistas ant šventinio stalo – ne tik skrandžiui prikimšti.
„Neprisidaryti daug, po trupučiuką, juk kiekvieno valgio reikia paragauti, nepulti valgyti vien virtinių su grybais, kurie tikrai be galo skanūs 2:43
Juk jeigu seksime tradiciją, reikia kiekvieno valgio paragauti, kad metai sėkmingi, visi mėnesiai būtų sėkmingi. Jeigu 10 paragausi, 10 mėnesių būsi laimingas, o visus kitus kaip Dievas duos“, – sakė jis.
Etnologė sako, kad anuomet žmonės kiekvienam valgiui suteikdavo prasmę.
„Obuolį būtinai turi suvalgyti per kūčias, kad dantys neišbyrėtų ateinančiais metais.
Pupeles reikia valgyti, kad ašarų nebūtų, riešutus negliaudytus, kad pats išsigliaudytum per Kūčias, kad stiprus būtum savo siekiuose“, – teigė ji.
Kūčių stalas neįsivaizduojamas ir be kūčiukų, kurie, beje įvairiuose regionuose vadinami skirtingai.
„Parpeliai, parpaliukai, kleskučiai, preskučiai, Dievo duoniukai, vėlių duonelės ir dydis skiriasi, viena gaspadinė didelius kaip bandeles padarė, kita mažučius, visiškai mažutėlius.“
Kaip ir kalėdaičius, dar kitaip vadinamas plotkeles, kai kurios šeimos, anot etnologės, dalijasi vieną, kitos deda ant kiekvieno patiekalo po gabalėlį ir dar kad visiems šeimos nariams užtektų.
O vienas svarbiausių dalykų susėdus prie šventinio stalo – nepamiršti išėjusiųjų.
„Ant Kūčių stalo visada yra viena lėkštelė išėjusiems šeimos nariams ir jeigu šeimos narys išėjęs šiais metais, tai jam net visi įrankiai padedami 7:54 na o jeigu šiais metais visi susėdame prie Kūčių stalo, tai toje lėkštėje padedama eglės šakelė.“
Etnologė primena, kad Kūčių vakarienės stalą reikia palikti nenukraustytą nakčiai vėlėms.
