KTU „Santakos” slėnyje šį penktadienį paskaitų ciklą „Zooetika: Tarprūšinė ekologija — daugiadisciplininės perspektyvos mene, moksle ir technologijoje” atidarys pasaulinio lygio tarpdisciplininiai lektoriai – žurnalistas Christianas Schwägerlis ir Niujorko universiteto profesorė Natalie Jeremijenko.
Pirmą kartą mūsų šalyje
Gruodžio 5 d., 18 val. „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologiniame verslo inkubatoriuje svečiai pristatys hibridines mokslines, technologines, architektūrines ir menines praktikas, kurios į šiandienos žmonijos problemas bando atsakyti nekonvenciniais inžineriniais išradimais, menine išmone ir dizaino sprendimais.
Pirmą kartą Lietuvoje, Kauno technologijos universitete (KTU), vyksiančią paskaitą „Zooetika: Tarprušinė ekologija — daugiadisciplininės perspektyvos mene, moksle ir technologijoje” pristatys Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius Gediminas Urbonas. Diskusiją po paskaitų moderuos Oksfordo Brukso universiteto profesorė, istorinės fantastikos rašytoja Tracey Warr.
Zooetika – terminas, apeliuojantis į žmogiško pažinimo ribų išplėtimą ir suartinimą su kitomis gyvybės formomis. Penktadienį zooetikos paskaitos prasidės nuo sąvokų „antropocenas“ ir „tarprūšinė komunikacija“ plėtotės.
Gyvename antropocene
KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje pirmoje paskaitoje „Pojūtis, jutikliai ir jautrumas“ biologo išsilavinimą turintis žurnalistas Christianas Schwägerlis kalbės apie „antropoceno“ idėjos ištakas ir šios sąvokos žymimas geosferos, biosferos ir pažinimo srities permainas.
„Antropocenas“ – tai Nobelio premijos laureato, olandų chemiko Paulo Crutzeno išpopuliarintas terminas, skirtas apibrėžti naują Žemės geologinę erą – mūsų gyvenamą laikotarpį. Juo vis dažniau siūloma apibendrinti gilų kolektyvinės žmonių veiklos poveikį Žemės paviršiui, klimatui ir aplinkai, įskaitant tokius padarinius kaip visuotinis atšilimas, atmosferos, vandenynų ir dirvožemio pokyčiai, invazinių rūšių plitimas ir esamų rūšių išnykimas.
Lektorius kels klausimus, kaip keičiasi mūsų požiūris į Žemę, gamtą ir pačius save, kokių kolektyvinių veiksmų imsis žmonija, toliau įsisąmonindama antropoceną filosofijos, technologijų ir pilietinio dalyvavimo priemonėmis, kaip dėl antropoceno keisis pasaulis ir kaip ši sąvoka galėtų padėti mums atsikratyti antropocentrinės pasaulėžiūros, labiau suprasti mus supantį pasaulį ir joje egzistuojančias gyvybės formas. Įvertintas Georgo von Holtzbrinko apdovanojimu už mokslo žurnalistiką ir „Ecosense“ apdovanojimu už aplinkosaugos temų plėtotę žurnalistikoje, kuruoja Vokiečių muziejaus (Deutsches Museum) Miunchene rengiamą parodą „Sveiki atvykę į Antropoceną“ („Welcome to the Anthropocene“).
Jo knyga „Antropocenas. Žmogaus amžius ir jo poveikis mūsų planetai“ įkvėpė Pasaulio kultūrų namų (Haus der Kulturen der Welt) Berlyne „Antropoceno projektą“.
Žmonės išstumia gyvūnus
Antroje paskaitoje „Bioįvairovės miestas: organizmo idėja paremta urbanistika“ Niujorko universiteto profesorė, menų, filosofijos bei technologijų dalykų dėstytoja Natalie Jeremijenko, nagrinės tarprūšinės komunikacijos problemas.
Ji pristatys savo praktiką, peržengiančią tradicines skirtis tarp biologinių rūšių ir mokslo disciplinų, jos tvirtu įsitikinimu vedančią biologiškai įvairios ir sveikos miestų ateities link. Profesorė klaus, kaip atsižvelgti ir į kitas gyvybės formas, laukinius gyvūnus dėl mažėjančių jų gyvenamųjų teritorijų „atsikraustančius“ į miestus.
Mokslininkė, menininkė, inžinierė bei išradėja, tikinti, kad naujausios technologijos gali paskatinti teigiamus visuomeninius pokyčius yra „Aplinkos sveikatos klinikos“ (angl. Environmental Health Clinic, EHC) Niujorko universitete įkūrėja. Tai laboratorija, kurioje sveikata traktuojama ne kaip individuali, o kaip kolektyvinė atsakomybė.
EHC surinkta medžiaga, informacija bei išrašomi „receptai“ gali būti naudojami visuomeninių grupių, vietinių organizacijų ar vietos gyventojų bendruomenėms.
Kalifornijos San Diego, Jeilio universitetuose taip pat Karališkajame menų koledže Londone dirbusi Natalie Jeremijenko pernai įvertinta „Novatoriškiausio žmogaus“ apdovanojimu. Ji įvardijama ne tik kaip viena įtakingiausių moterų technologijų srityje, bet ir viena ryškiausių jaunųjų novatorių bei viena iš 40 įtakingiausių dizainerių, sakoma KTU pranešime.
