Šiais metais simpoziume dalyvavo jaunimas iš 45 pasaulio šalių, o tarp pranešėjų buvo žinomi verslo, viešųjų institucijų ir visuomenės veikėjai, tarp kurių galimą paminėti Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid, Nobelio fizikos premijos laureatą prof. Takaaki Kajita, Singapūro švietimo ministrą Ong Ye Kung, Danijos užsienio reikalų ministrą Anders Samuelsen, atstovus iš BBC News, CNN, Finiancial Times ir dar daugelį kitų įtakingų asmenų. Viso šio renginio esmė - suteikti šiandienos lyderių pozicijas užimantiems asmenims bei jauniesiems talentams galimybę susitikti ir diskusijų pagalba atrasti naujų įžvalgų apie įvairias socialines bei politines problemas siekiant realių pokyčių sprendimų priėmime. Ir šiais metais pirmą kartą tokiame renginyje buvo ir Lietuvos atstovė.
Simpoziumas yra uždaras renginys, kuriame dalyviai kviečiami tik atitinkant reikiamus kriterijus. Studentai į renginį pakviečiami įgijus „rytojaus lyderio“ kvalifikaciją. Atranka vykdoma dviem būdais: esė konkursu ir tiksline atranka, pagal pasiekimus. Kiekvienu būdu į renginį pakviečiama po šimtą dalyvių. KTU doktorantė Virginija Januškaitė pakvietimą į renginį gavo po dalyvavimo esė konkurse. Kaip paaiškėjo po konkurso rezultatų, doktorantė pateko tarp šimto geriausiųjų iš beveik tūkstančio dalyvių. Nors iki tol keletas KTU studentų buvo bandę laimę šiame konkurse, bet patekti vis nepavykdavo.
„Esė turi gerai atitikti formuluojamą konkurso temą ir atskleisti tikrai originalų ir naują požiūrį į problemą, siūlyti inovatyvų jos sprendimą. Neužtenka parašyti apie jau kažkieno išgvildentas problemas ar tiesiog apibūdinti kažkokią situaciją be konkretaus sprendimo. Organizatoriai ieško išskirtinių ir į praktiką orientuotų pasiūlymų, kurie visiems laikams keistų žaidimo taisykles“ – sako V. Januškaitė.
Šių metų simpoziumo pagrindinė tema buvo „griovimo dilema“. Nors „griovimo“ terminas dažniausiai vartojamas verslo sektoriuje turint omenyje „griaunančiąsias inovacijas“ arba „kūrybinį griovimą“, renginio metu buvo išeita už tradicinio termino ribų ir žvelgiama į griovimą platesne prasme. Studentų buvo prašoma parašyti esė, kuri pasiūlytų nusistovėjusią tvarką arba „status quo“ griaunančia idėją pasirinktoje srityje: versle, moksle, politikoje ar visuomenėje. KTU doktorantės V. Januškaitės esė nagrinėjo atsakomybės vaidmenį visuomenėje ir jos įtaką visuomenės tobulėjime. Studentės siūloma idėja ragino atsisakyti tradicinių gyvenimo aprašymų ir juos keisti „atsakomybės aprašymais“, atskleidžiančiais ne tik žmogaus gebėjimus, bet ir žmogaus, kaip visuomenės dalyvio, suvokimą apie savo atsakomybes.
„Tokia mintis man jau seniai brendo, dar turbūt studijuojant KTU magistratūros studijose, kur studijavau Inovacijų valdymo ir antreprenerystės studijų programoje. Šioje programoje svarbiausia, ko išmokome, tai būti drąsiems ir nebijoti visiškai netradicinių idėjų bei sprendimų. Tai padėjo išsiugdyti gebėjimą žvelgti į problemas giliau ir mąstyti strategiškai. Vėliau nagrinėdama socialines inovacijas, jų problematiką, supratau, kad esminės problemos slypi kur kas giliau nei daug kas galvoja, todėl ir sprendimai turi paliesti tų problemų šaknis, o ne tik likviduoti pasekmes. Taip ir išsivystė siūlymas perkainuoti žmonių kompetencijas ir keisti požiūrį į „svarbius“ asmens bruožus“ – pasakojo doktorantė.
Sankt Galeno simpoziumas yra išskirtinai studentų organizuojamas renginys, kurio pagrindinį koordinavimą atlieka tarptautinis studentų komitetas (ang. Internation Student‘s Committee (ISC)), ir didžiausias dėmesys jame taip pat skiriama „rytojaus lyderiams“.
„Stebėjausi šio renginio organizuotumu ir aukštu lygiu. Nuo įspūdžių tiesiog sukosi galva, o miegoti nelabai net buvo kada. Didžiausią įspūdi, žinoma, paliko žmonės, kurie tikrai buvo išskirtiniai. Susipažinau su mergina iš Silicio Slėnio, kuri po iškritimo iš koledžo sėkmingai valdo jau antrąją savo kompaniją, vaikinu, kuris dirba fotožurnalistu Sirijoje, ir mergina Japonijoje studijuojančia Lietuvos muziejus! Ir tai tik keletas pavyzdžių! Būdama tarp tokių žmonių įgauni begalę įkvėpimo ir motyvacijos siekti savo tikslų, nebijoti griauti nusistovėjusių standartų. Manau inovatyvus požiūris šiais laikais yra ne privalumas, o būtinybė. Džiaugiuosi magistratūros studijoms pasitrinkusi būtent Inovacijų valdymo ir antreprenerystės studijų programą, nes įgytos žinios praplėtė mąstymą ir suteikė žinių, kurios yra itin aktualios šiandieniniame pasaulyje.“ – sakė pašnekovė.