Prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas naująjį Liustracijos įstatymą, kuriame buvo apibrėžta KGB rezervo karininko sąvoka ir nurodoma įtraukti juos į specialią įskaitą, nenusižengė Konstitucijai. Tokį sprendimą penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), nagrinėjęs parlamentarų skundą.
Į KT kreipęsi Seimo nariai prašė, kad Teismas atsakytų į klausimą, ar šalies vadovas gali pasinaudoti atidedamojo veto teise, turėdamas įtarimų, jog priimant teisės aktą galėjo būti pažeistos procedūros. Parlamentarai taip pat norėjo, jog KT pareikštų savo nuomonę, ar šalies vadovas turi teisę, neturėdamas pastabų įstatymo turiniui, grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo.
Seimo narių skunde buvo teigiama, jog V.Adamkus, vetavęs vadinamąjį Liustracijos įstatymą, esą realiai nurodė ne pažeistas procedūras ar turinio trūkumus, bet blogą parlamento vadovo Viktoro Muntiano darbą, nes šis, nesulaukęs tuo metu pakrikusios Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, perdavė teisės aktą pasirašyti šalies vadovui.
Tačiau Teismas pažymėjo, kad prezidentas, grąžindamas įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, gali nurodyti įvairius motyvus - teisinius, ekonominius, politinius, moralinius, tikslingumo ar susijusius su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais.
Šie motyvai, pasak KT, nebūtinai turi būti susiję su atitinkamo įstatymo turiniu, jie gali būti susiję ir su, prezidento manymu, padarytais įstatymo priėmimo procedūros pažeidimais.
"Tokiais atvejais Respublikos Prezidentas, pasinaudodamas jam Konstitucijos suteikta atidedamojo veto teise, neleidžia atsirasti įstatymui, kuris, jo manymu, gali prieštarauti Konstitucijai pagal joje nustatytą priėmimo tvarką", - rašoma penktadienį paskelbtame Teismo sprendime.
KT sprendime taip pat pakartojama jau anksčiau Teismo išsakyta pozicija, jog prezidentas gali nepasirašyti teisės akto ir grąžinti jį parlamentui, nepateikdamas konkrečių pasiūlymų ar pataisų, nes, priešingu atveju, šalies vadovas būtų priverstas taisyti net tuos Seimo priimamus įstatymus, kuriems jis nepritaria ir kurie jam yra nepriimtini visu savo turiniu.
"Teikti Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai grąžinamo įstatymo pataisas ir papildymus yra ne Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga, o teisė", - teigiama sprendime.
Pasak KT, nepateikdamas jokių pataisų ar pasiūlymų, prezidentas neviršijo savo įgaliojimų, kaip kad įtarė kai kurie seimūnai.
KT taip pat pabrėžė, jog jeigu Seimas nesutinka su prezidento išdėstytais motyvais, tai gali įveikti šalies vadovo veto ne mažiau nei 71 balso dauguma. Tačiau V.Adamkui grąžinus teisės aktą svarstyti pakartotinai, parlamentarams nepakako balsų ir veto liko neįveiktas.
Seimo kreipimąsi į teisės kalbą "įvilkęs" konservatorius Kęstutis Čilinskas sako, jog KT sprendimas, kuriuo prezidento V.Adamkaus veto vadinamajam Liustracijos įstatymui pripažintas nesikirtęs su Konstitucija, pastūmėjo Lietuvą "prezidentizmo" pusėn, nes šalies vadovas nuo šiol esą galės kištis į Seimo vidaus darbą.
"Jeigu parlamentinėse valstybėse negali būti taip, kad prezidentas kontroliuotų parlamentą ir jame vykstančias procedūras, tai šiuo atveju KT nusprenė, kad prezidentas jau gali vertinti tas procedūras. Tai truputėlį pastumdo tas dvi institucijas mūsų valstybėje, reikšmingesne padarydama prezidento instituciją kaip savotiškai kontroliuojančią, o Seimą - kontroliuojamu prezidento", - BNS KT sprendimą interpretavo K.Čilinskas.
Pasak jo, įprasta, jog parlamentinėse valstybėse Seimas ar jo atitikmuo yra suvereni institucija ir su procedūrom ji tvarkosi "pati savyje". Tuo tarpu prezidento veto Liustracijos įstatymui buvo grįstas įtarimu apie galimai pažeistas vidines procedūras, todėl, K.Čilinsko teigimu, išeina taip, jog šalies vadovas analizuoja, ar Seimas dirba gerai, ar ne.
"Konstitucija prezidentui tokios teisės nesuteikia, bet dabar Konstitucinis Teismas ją suteikė", - sakė parlamentaras.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas dr.Vaidotas Vaičaitis BNS aiškino nematąs jokių prezidento galių išplėtimo požymių. Pasak jo, ir anksčiau šalies vadovas kai kuriuos įstatymus vetuodavo ne dėl teisinių motyvų, tačiau anksčiau tiesiog nekilę jokio žymesnio konflikto.
"Tikrai nematau, kad kažkokias naujas galias prezidentui suteikė. Aš nenorėčiau sakyti, kad čia yra precedentas, kurio nėra niekada buvę. Aš manau, kad anksčiau prezidentas vetuodavo įstatymus ne vien tik dėl teisinių motyvų", - sakė teisės ekspertas.
Docento V.Vaičaičio teigimu, nauja šiame Teismo sprendime yra nebent tai, kad prezidentui tarsi numatomos išankstinės teisės aktų konstitucingumo kontrolės funkcijos. Pasak konstitucinės teisės eksperto, KT savo sprendimu iš principo leido šalies vadovui preliminariai nuspręsti, ar teisės aktas kertasi su Konstitucija, ar ne.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia ir KGB rezervo karininko sąvoką, buvo priimtas praėjusių metų spalio 11-ąją. Įstatymas nurodė, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.
Prezidento vetuotame įstatyme buvo nustatyta ir kokybiškai skirtinga Liustracijos komisijos sudarymo bei veiklos schema. Pagal ją, komisiją turėjo sudaryti nebe 5, o 7 nariai, o jos veikla turėjo būti finansuojama iš valstybės biudžeto.
Šiuo metu realiai nedirbanti Liustracijos komisija veikti turėtų visuomeniniais pagrindais.
Naująjį įstatymą pernai spalio 31 dieną vetavęs prezidentas pataisų ar pasiūlymų iš pradžių nepateikė - jie atsirado pernai lapkritį, po seimūnų balsavimo Seime, kai nesugebėta įveikti šalies vadovo veto, tačiau kartu nepritarta ir bet kokiems naujos teisės akto redakcijos taisymams.
Šalies vadovas tuomet pasiūlė neprisipažinusiems KGB bendradarbiams suteikti "antrąjį šansą" - deklaruoti savo ryšius praeityje su sovietų represinėmis spectarnybomis ir numatyti konkrečią liustracijos proceso pabaigos datą - 2012 metų gruodžio 31-ąją.
Valstybės vadovas taip pat pakartojo vetuotame įstatyme buvusias pataisas dėl Liustracijos komisijos sudarymo tvarkos bei veikimo pagrindų, tai yra jis sutiko su tuo, kad komisija bus sudaroma iš 7 narių ir bus finansuojama iš valstybės biudžeto.
Prezidento pataisoms po pateikimo yra pritarta, jų svarstymas turėtų būti tęsiamas pavasario sesijoje.
Šalies vadovo veto naujos redakcijos įstatymui sustabdė jo įsigaliojimą, todėl dabar galioja senasis prieš aštuonerius metus priimtas Liustracijos įstatymas.
