Nuo praėjusių metų liepos Seime besitęsiantis Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo procesas pirmadienį pajudėjo iš vietos. Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo aiškintis savo nutarimo nuostatas dėl teisėjų atleidimo iš pareigų, pasibaigus jų įgaliojimams, ir ar V. Greičiaus atleidimas iš užimamų pareigų atitinka Pagrindinį šalies įstatymą.
Su tokiu prašymu į KT balandžio 9 dieną kreipėsi Prezidentas Valdas Adamkus.
Pasak Prezidento patarėjos Aušros Rauličkytės, KT prašoma išaiškinti, ar šio teismo nutarimo nuostatos turėtų būti suprantamos taip, jog Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad Seimo narys gali balsuoti taip, kad Seimo atleidžiami teismų pirmininkų ir teismo skyriaus pirmininkų pareigas einantys teisėjai - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai - pasibaigus jų įgaliojimų laikui nebūtų atleidžiami iš pareigų, nors ir pripažįstama faktinė aplinkybė, kad jų įgaliojimų laikas yra pasibaigęs.
A. Rauličkytė pažymėjo, kad Jo Ekscelencija taip pat siekia išsiaiškinti, ar egzistuoja kokios nors aplinkybės, konstituciškai pateisinančios Seimo nario sprendimą neatleisti kadencijų baigusių teisėjų, ir ar toks parlamentaro sprendimas yra suderinamas su jo pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
"Nors KT išaiškinimai dėl įgaliojimų pasibaigimo yra pakankamai aiškūs, tačiau būtent tam tikrais atvejais susiduriama su skirtingu interpretavimu teismų įstatymo nuostatos, Konstitucijos nuostatos. Susiduriama su tuo neaiškumu, kaip dera su Seimo nario laisvo mandato principu. Ir KT yra suformavęs išsamią doktriną, kurioje yra atskleidęs Seimo nario teises ir pareigas iš kylančios Seimo nario priesaikos, Seimo nario sąžinės sampratas", - pirmadienį teismo posėdyje kalbėjo A. Rauličkytė.
Šalies vadovo patarėjos teigimu, Prezidentas dekrete teigia, kad pagal KT suformuotą konstitucinę doktriną dėl teisėjų atleidimo iš pareigų, pasibaigus jų įgaliojimams, laikytina, kad, pasibaigus Seimo skiriamų ir atleidžiamų teismų pirmininkų ir teismo skyriaus pirmininkų - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų - pareigas einančių teisėjų paskyrimo į šias pareigas terminui, Seimo nariai, gavę Prezidento teikimą dėl šio teismo pirmininko ir skyriaus pirmininkų atleidimo, privalo įsitikinti, kad šių pareigūnų paskyrimo į pareigas terminas yra tikrai pasibaigęs, ir pripažinus, kad ši faktinė aplinkybė yra tikrai įvykusi, - juos atleisti.
Anot V. Adamkaus patarėjos Mildos Vainiutės, Prezidento įsitikinimu, nuo 2008 metų liepos mėnesio besitęsiantis Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo procesas liudija, kad egzistuoja labai daug abejonių.
"Susidariusi situacija akivaizdžiai liudija, kad egzistuoja daugybė abejonių dėl minėtų KT, tai yra 2006 metų gegužės 9 dienos suformuotų, nuostatų, todėl kreipėmės į KT, prašydami šias nuostatas išaiškinti", - kalbėjo M. Vainiutė.
Prezidentas V. Adamkus savo dekretu pasiūlė atleisti V. Greičių iš AT pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, primena ELTA. Buvusios kadencijos Seimas jau yra du kartus balsavęs ir atmetęs šalies vadovo dekretą dėl V. Greičiaus atleidimo iš AT vadovo pareigų. V. Adamkus yra pasirašęs trečią dekretą dėl V. Greičiaus atleidimo iš užimamų pareigų. Minėtajam dekretui po pateikimo parlamentas yra pritaręs, bet liko svarstymo ir priėmimo stadijos.
V. Greičius AT pirmininku devyneriems metams Seimo buvo paskirtas 1999-ųjų liepos 8 d. Jo įgaliojimai baigėsi praėjusių metų liepos 8-ąją.
