mildos vainiutės

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas kol kas skeptiškas dėl balsavimo internetu – anot jo, kol nėra absoliučios saugumo garantijos, rinkimai turi vykti tradiciniu būdu. „Turime tikrai daug pavyzdžių ir tyrimų jau atliktų, kokį poveikį padarė tam tikriems rinkimams kai kurios valstybės, tai aš manau, kol nėra galimybės užtikrinti 100 proc.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad teisingumo ministrės Mildos Vainiutės ir viceministro Raimondo Bakšio kompetencija eiti pareigas kelia abejonių.   „Akivaizdu, kad ministrė nekontroliuoja padėties ministerijoje ir negeba sklandžiai organizuoti darbo“, – sakoma Prezidentės spaudos tarnybos BNS pateiktame komentare.

Penktadienį pareigas pradėjęs eiti naujasis Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis ragina suprasti, kad bausmių vykdymo sistemos pertvarka neįvyks per vieną dieną. Reforma šioje sistemoje prasidėjo reaguojant į jos darbuotojų skundus dėl galimos korupcijos. Teisingumo ministerija nusprendė pertvarkyti Kalėjimų departamento ir probacijos tarnybų struktūrą.

Premjeras Saulius Skvernelis sako šiuo metu ieškantis tik naujo ūkio ministro – kitiems ministrams pamainos nesižvalgoma. „Ieškau tiktai ūkio ministrui (pamainos), kadangi yra laisva pozicija, visos kitos ministerijos turi savo vadovus ir paieškos ministrų jokių nevyksta. Kalbant apie ūkio ministrą, yra kandidatūros, tikrai šiais metais Ūkio ministerija turės vadovą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

Nuo gruodžio turėtų didėti Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimai, informuoja departamentas. Nauja darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, kurią patvirtino Seimas, įsigalios jau nuo gruodžio mėnesio, o nuo 2019 metų sausio pareigūnams bus mokami didesni priedai ir už tarnybinį rangą.

Apie piktnaudžiavimą Kauno tardymo izoliatoriuje pranešusi šios įstaigos vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė bus perkelta dirbti į Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrių. Ketvirtadienį apie tai pranešusi ministerija teigia, kad R.Kazėnienė turi auditoriaus darbui reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Pažymima, kad ji daugiau kaip 12 metų dirbdama laisvės atėmimo vietų įstaigose ėjo vadovaujančias pareigas buhalterinės apskaitos ir analizės sektoriuje.

Iš pareigų atsistatydinusi buvusi Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė toliau skundžia laikiną nušalinimą nuo pareigų. Ž.Mikėnaitė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vasario 9 dienos įsakymas laikinai nušalinti Ž.Mikėnaitę nuo departamento vadovės pareigų.

Už nedidelių skolų išieškojimą antstolis negaus atlygio, penktadienį sutarta teisingumo ministrės Mildos Vainiutės ir Antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės susitikime. „Procedūros kainuos gerokai mažiau, nes nelieka atlygio. (...) Atlygis yra viena iš sudedamųjų vykdymo išlaidų dalių, yra procedūros, už kurias reikia mokėti, jei namoka valstybė, turi susimokėti pats skolingas žmogus“, – BNS sakė Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.

Socialdemokratų deleguotos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vadovaujama ministerija šios savaitės pabaigoje per pusdienį pakeitė poziciją dėl Seime svarstomų asmenvardžių rašymo projektų, kurie atvertų kelią lenkų tautybės Lietuvos piliečiams pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Penktadienio rytą ministerija įregistravo Vyriausybės išvados projektą dėl šių svarstomų įstatymų. Jame Ministrų kabinetui siūlyta nepritarti abiem parlamente svarstomiems įstatymų projektams.

Buvusi Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė padarė 15 tarnybinių nusižengimų, penki iš jų vertinami kaip šiurkštūs, sako Teisingumo ministerija. Šie duomenys paskelbti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kur ketvirtadienį nagrinėjamas Ž.Mikėnaitės skundas dėl jos nušalinimo nuo pareigų. Pati pareiškėja į posėdį neatvyko, jai atstovavo advokatas Pranas Makauskas. „Jai apie bylos vietą ir laiką žinoma“, – sakė advokatas.

Nuo praėjusių metų liepos Seime besitęsiantis Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo procesas pirmadienį pajudėjo iš vietos. Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo aiškintis savo nutarimo nuostatas dėl teisėjų atleidimo iš pareigų, pasibaigus jų įgaliojimams, ir ar V. Greičiaus atleidimas iš užimamų pareigų atitinka Pagrindinį šalies įstatymą. Su tokiu prašymu į KT balandžio 9 dieną kreipėsi Prezidentas Valdas Adamkus.