Vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų kadencijai. Taip nusprendė nutarimą ketvirtadienį paskelbęs Konstitucinis Teismas.
Konstituciniam Teismui (KT) pareiškus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad toks teismo sprendimas nekelia grėsmės aukštojo mokslo reformai.
„Aukštojo mokslo pertvarkai grėsmės aš nematau. Tęstinumui visos prielaidos yra“, - sakė ministras ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak G. Steponavičiaus, 2009 m. priimtam Mokslo ir studijų įstatymui nebuvo jokių tiesiogiai priimtų KT išaiškinimų, kurie jį darytų negaliojančiu. Ministras teigė, kad jo ir kitų Seimo narių, balsavusių už įstatymą, supratimu, įstatymų leidėjas turi teisę priimti sprendimus, susijusius su aukštųjų mokyklų autonomija ir valdymu, tai neprieštarauja konstitucinei doktrinai.
Ministras tvirtino, kad aukštųjų mokyklų autonomija visame pasaulyje evoliucionuoja. Jo teigimu, išsivysčiusiose šalyse visame pasaulyje rektoriai yra renkami per išorines tarybas ir to intervencija į autonomiją niekas nelaiko.
„Juo keisčiau atrodo ir mano apgailestavimą kelia ta aplinkybė, kad iš devynių KT teisėjų septyni yra darbo santykiais susiję su vienu universitetu, kuris dėl vienų ar kitų nomenklatūrinių įsisenėjusių problemų nenori persitvarkyti“, - kalbėjo G. Steponavičius.
Jis teigė, kad išanalizavus situaciją bus padaryti nežymūs finansavimo pakoregavimai, taip pat atlikti pakeitimai, kurie leis aukštąsias mokyklas padaryti „atskaitingas ir atviras visuomenei“.
Ministras pabrėžė, kad nors reforma ir bus tęsiama, Konstitucijos keisti nereikės. Pasak jo, atsižvelgiant į KT išaiškinimą per artimiausią pusmetį kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos bus sutvarkytos taip, kad „mokslo ir studijų reforma būtų negrįžtama“.
Vienas iš esminių valstybinių aukštųjų mokyklų struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį pripažino Konstitucinis Teismas.
Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų kadencijai.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Urbaitis po išaiškinimo paskelbimo išsakė apgailestavimą, kad atsakingi pareigūnai neatsižvelgė į KT nutarimus ir sprendimus. „Jiems Konstitucija ir jos aiškinimas buvo žinomas. Gali būti sprendžiamas ir atvejis dėl tokių pareigūnų aplaidaus pareigybių atlikimo, jeigu jie specialiai ignoruoja Konstituciją ir jos nuostatas“, - kalbėjo KT pirmininkas.
KT sprendimu patenkintas Seimo narys Vytenis Andriukaitis sako, kad vienintelis kelias - pareikalauti tiesioginės asmeninės atsakomybės iš švietimo ir mokslo ministro ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko.
„Atsakomybės problema dabar iškyla visu aštrumu. Dabar aukštojo mokslo įgyvendinimas atrodytų taip: skubiai turi būti priimtas laikinasis įstatymas, kurį esame parengę ir kuris atitiko KT sprendimus ir išaiškinimus. Dabar jį registruosime, kad nebūtų teisinės spragos. Iki vasaros reikia įgyvendinti visus KT nutarimo postulatus“, - kalbėjo Seimo narys.
Pasak teisininkų, dabar už studijas mokantys studentai turi teisę reikalauti kompensacijų ir nuo pavasario sesijos pretenduoti į valstybės finansavimą, jeigu gerai mokosi ir gerai baigs rudens sesiją. „Tas studijų krepšelis, kurį gavo blogai besimokantis studentas dvejiems metams, turi būti peržiūrėtas ir atiduotas gerai besimokančiam studentui“, - komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas.
Vilniaus universiteto (VU) prorektoriaus Rimanto Vaitkaus teigimu, buvo aiškiai matyti, jog Mokslo ir studijų įstatymas buvo rengiamas neatsižvelgiant į Konstituciją. „Man atrodo, kad tai tiek ministerijos (Švietimo ir mokslo - ELTA) vadovybės, tiek kai kurių teisininkų kompetencijos stoka. (...) Vita vertus, būtų didelė skriauda iš karto vykdyti (studentų) rotaciją, nes Lietuvoje yra bene pačios aukščiausios studijų kainos visoje Europoje, už mus didesnės tik Didžiojoje Britanijoje. Tai jeigu rotuosime po Naujųjų metų, žmogui bus didžiulė finansinė našta, ir teisėti lūkesčiai studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje būtų paminti. Čia didelis galvos skausmas tiek įstatymų leidėjams, tiek pačioms aukštosioms mokykloms“, - pripažino VU prorektorius.
Pasak R. Vaitkaus, kadangi pagrindiniai kertiniai švietimo reformos punktai - aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo modelio keitimas - pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai, vadinasi, iš švietimo reformos nieko nebeliko.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimo klausimais Virginija Būdienė KT sprendimo plačiau nekomentavo. Jos teigimu, prieš išsakant detalesnį vertinimą reikia išnagrinėti visą KT nutarimą, bet atsižvelgti į išsakytas pastabas bet kuriuo atveju yra būtina.
„Nenorėčiau spekuliuoti, nesame iki galo susipažinę su KT sprendimu, tačiau jeigu įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, reikia jas ištaisyti“, - Eltai sakė V. Būdienė.
Pozicijos šiuo klausimu dar nepareiškė ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
