Visų Šventųjų dienos, lapkričio 1-osios, vakarą, ugnis suniokojo dalį Kryžių kalno papėdės dešinėje pusėje buvusių kryžių. Pirmine išvada, gaisras Kryžių kalne kilo nuo deginamų Vėlinių žvakučių. Tačiau paveldosaugos specialistams po gaisravietės apžiūros kilę minčių ir apie galimą tyčinį padegimą, rašo dienraštis „Šiaulių kraštas“.
Ugniagesiams apie gaisrą Kryžių kalne pranešta lapkričio 1-osios vakarą, prieš 21 valandą.
Operatyviai užgesinta ugnis didesnės žalos nepadarė - suniokoti mediniai kryžiai tik maždaug trijų kvadratinių metrų plote. Apgadinti netoliese buvę mediniai laiptai.
Penktadienį gaisravietę Kryžių kalne apžiūrėjo Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys ir vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia bei Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Sigita Tauterienė.
Nors iš pradžių beveik neabejota, kad mediniai kryžiai supleškėjo nuo žmonių paliktų žvakelių, šią versiją paveldosaugininkams akivaizdžiai paneigė jų apsilankymo metu gaisravietę tvarkę darbininkai.
Anot vyrų, surinkus supleškėjusių kryžių nuodėgulius ir išlyginus dirvožemį, buvo juntamas aitrus benzino kvapas.
Versiją, jog gaisras gali būti tyčinis padegimas, sustiprino dar ir tai, kad gaisravietėje buvo primėtyta plastmasinių butelių kamštelių, kurie taip pat dvokė benzinu.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas R. Budrys neatmetė, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia.
Padegimo versija visiškai galima atrodo ir S. Tauterienei, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjai. Juolab, kad kryžiai sudegė ne viename, o keliuose ploteliuose. Apdegė ir už kelių metrų esantys laipteliai.
Anot S. Tauterienės, galbūt padegėjai tikėjosi, kad atskirais ploteliais įžiebta ugnis Visų Šventųjų dieną pavirs įspūdingu fakelu.
Paveldosaugos specialistai savo įtarimais pasidalijo su teisėsaugos institucijomis.
Pirminė gaisro Kryžių kalne versija - neatsargus elgesys su ugnimi, į medinius kryžius įsikibusia nuo uždegtų ir be priežiūros paliktų Vėlinių žvakelių.
Prieš kelerius metus, saugant Kryžių kalną nuo gaisro, buvo pastatyti ženklai, draudžiantys degti žvakutes. Tačiau šiuos ženklus kalno prižiūrėtojai dažnai randa išrautus ir išmėtytus.
Gaisrai Kryžių kalne lapkričio 1-ąją tapę kone įprastu reiškiniu.
Kalno priežiūra besirūpinantys Meškuičių seniūnijos specialistai sako maišus žvakelių surenkantys kiekvienais metais ne tik per Vėlines, bet ir per didžiąsias metų šventes.
Be priežiūros paliktos žvakės dažniausiai ir būna gaisrų Kryžių kalne priežastimi.
Bene didžiausias gaisras pačioje Kryžių kalno viršūnėje siautėjo 2006 metų pabaigoje. Tada sudegė mediniai kryžiai maždaug 50-ies kvadratinių metrų plote. Mažesnių gaisrų, kartais vos kelių kvadratinių metrų plote, pasitaiko kone kasmet.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas R. Budrys įsitikinęs, kad žmonių pasaulinės reikšmės vietoje savavaliaus tol, kol nebus sutvarkyti priežiūros, kontrolės ir apsaugos reikalai.
Pasipiktinimą, anot R. Budrio, kelia ne tik žvakučių Kryžių kalne degintojai, bet ir metalinių, betoninių kryžių statytojai.
Jo teigimu, Kryžių kalnas, kurio aplankyti kiekvienais metais atvyksta šimtai tūkstančių turistų iš viso pasaulio, žmonių savavaliavimo dėka rizikuoja prarasti savo unikalumą.
Taip pat skaitykite:
Vandalai Palangoje atakavo bažnyčią
Kas užkirs kelią bažnyčių padeginėjimui?
Išpuoliai prieš katalikybę tęsiasi: Sudervėje siautėjo vandalai, Karmėlavoje – įžūlus protestuotojas
