Rusijos Dūmos komiteto pirmininkas tvirtina, kad Rusijos parlamentas gali svarstyti Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos klausimą, jeigu kreiptųsi Krymo parlamentas. Kryme stiprėjant prorusiškoms separatistinėms nuotaikoms Vakarų valstybės nuolat pabrėžia – Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti išsaugotas. Rusija, kaip pranešama, supaprastins pasų išdavimo procedūrą Kijevo gyventojams.
Ne tik Sevastopolis, kur 200 metų dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas, tapo prorusišku bastionu Ukrainoje. Krymo autonominė respublika – taip pat. Separatistiškai nusiteikę Krymo gyventojai skandavo, kad Rusija – jų motina, turinti išgelbėti. Žinią apie supaprastintą pasų išdavimo procedūrą Krymo gyventojams pranešė čia atvykęs Rusijos Dūmos komiteto pirmininkas, bet vėliau patikslino – jį ne taip suprato.
Analogija būtų labai aiški – nuo Gruzijos atskilusių Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojams Rusija taip pat lengvai dalijo pasus. Maža to, Ukrainos lyderiai tvirtina, jog į Krymą permetami Rusijos desantininkai. Tai privertė skubiai šaukti Ukrainos Saugumo tarybos posėdį.
„Saugumo taryba svarsto tai, kas vyksta Krymo pusiasalyje. Ten permetamos užsienio pajėgos – kariai iš Rusijos. Ne paslaptis, kad Kryme dalijami Rusijos Federacijos piliečių pasai. Rusijos įstatymai leidžia dvigubą pilietybę, bet Ukrainoje tai negalioja“, – sako Rados pirmininko pavaduotojas Ruslanas Košulinskis.
Krymo, turinčio autonomijos statusą, parlamento pirmininkas jau anksčiau perspėjo, kad Krymas gali atsiskirti.
„Patvirtiname savo nekintamą poziciją nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus ir tikimės, kad visi vadovausis tokia logika. Pasinaudodami ryšiais su įvairiomis Ukrainos politinėmis jėgomis stengsis nuraminti, o ne kurstyti“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Bet Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas ginkluotu maištu vadina korumpuotos valdžios nuvertimą Ukrainoje, Vladimiras Putinas kol kas tyli, bet vis daugiau nerimo, kad Rusija gali pasinaudoti proga dėl Krymo, kurį daugelis rusų laiko sava teritorija, atitekusia Ukrainai dėl netikėto politikos posūkio.
Sovietų lyderis Nikita Chruščiovas Ukrainai perdavė Krymą 1954 metais. Tačiau Krymas tik iš pirmo žvilgsnio grynai prorusiškas. Etniniai rusai sudaro 58 proc. gyventojų, bet nemažai ir ukrainiečių – 24 proc. 12 proc. gyventojų – totoriai. Atrodo, dvi pastarosios bendruomenės gali susivienyti prieš atsiskyrimą. Ukrainiečiai palaiko Kijevą, o totoriai nepamiršo masinių deportacijų pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nes Krymo totoriai buvo apkaltinti neva buvę išvien su naciais.
Kita vertus, Ukraina – ne Gruzija, sako analitikai. Nors šalyje revoliucinė sumaištis, jos kariuomenė, ypač priešlėktuvinė gynyba, – pajėgi. Be to, Maidano kovotojai pasirengę ginti šalį.
Todėl Kremlius, anot analitikų, turėtų gerai pagalvoti, ar verta kovoti dėl Krymo.
