Į debesis patenkančios gyvos bakterijos gali būti būtent ta kibirkštis, kurios reikia lietui, sniegui ar krušai sukelti, rodo naujas tyrimas.
Didžiuliuose krušos gabaluose Aleksanderis Michaudas iš Montanos universiteto aptiko didelius bakterijų kiekius. Iki šiol mokslininkai manė, kad debesyse esantys mineralai ir kitos dalelės verčia lašelius jungtis, kol jie pasidaro pakankamai dideli, kad iškristų lietaus, snaigių ar krušos pavidalu, rašo LiveScience.com.
Naujas tyrimas rodo, kad debesyse yra ir įvairiausių bakterijų, grybelių ir dumblių, kurie gali duoti pradžią krituliams. Tam, kad pavyzdžiui, iš debesų imtų kristi sniegas, reikalingos dalelės, aplink kurias galėtų formuotis ledo kristalai. Jos vadinamos ledo branduoliais.
„Manyta, kad mineralai yra pagrindiniai ledo branduoliai atmosferoje, tačiau jie savo aktyvumu nė iš tolo neprilygsta biologinėms dalelėms“, – teigė mikrobiologas iš Luizianos universiteto Brentas Christneris.
Anot jo, tam kad mineralai suformuotų ledo branduolį, vanduo turi būti daug šaltesnis nei jis paprastai yra debesyse. Į dangų pakeliamos bakterijos ir kitos gyvos dalelės gali tapti alternatyva branduoliui sudaryti.
A. Michaudas 2010 metų birželį po stiprios krušos Montanoje prisirinko golfo kamuoliuko dydžio krušos gabalų. Jis krušos ledą padalino į keturis sluoksnius, kurie susidaro jam judant aukštyn žemyn per debesis. Mokslininkas nustatė, kad didžiausi bakterijų kiekiai yra krušos gabalėlio centre.
„Bakterijos aptiktos embrione, krušos gabalėlio dalyje, kuri susidaro pirmiausiai. Embrionas – momentinė nuotrauka to, kas dalyvavo įvykyje, sukėlusiame krušos gabalėlio augimą. Randama vis daugiau įrodymų, kad šie branduoliai gali būti bakterijos ar kitos biologinės dalelės“, – pranešime teigia A. Michaudas.
Nustatę temperatūrą, kuriai esant susidarė krušos gabalėliai, mokslininkai atrado, kad bakterijos leido ledui susiformuoti esant šiltesnėms sąlygoms nei būtų galima tikėtis.
Anksčiau B. Christnerio komanda nustatė, kad plačiai tyrinėjamas augalo patogenas Psuedomonas syringae atlieka svarbų vaidmenį visame pasaulyje susidarant sniegui, taip pat ir Antarktidoje, kur augalų yra mažiau. Žinoma, kad patogenas padeda susidaryti ledui net esant aukštesnei už nulinę temperatūrai.
Šios bakterijos turi specialią medžiagą, labai glaudžiai sujungiančią vandens molekules, o tai palengvina ledo dalelių susiformavimą. Patekusi ant žemės, bakterija naudoja ledą augalui pažeisti. Taip augalo ląstelės suyra, o bakterija gali patekti į vidų.
„Ant augalų gyvenantis organizmas nori būti tik ant žemės ir ant kito augalo. Jei jis gali sukelti kritulius, nukristi ir nusileisti ant augalo, tai būtų ciklas“, – teigė B. Christneris.
