Akmenės rajono Kruopių seniūnijos bendruomenė bando miestelyje esančią vidurinę mokyklą išlaikyti dar bent metus. O ją palaidoti nuo šio rudens yra pasišovusi Akmenės rajono savivaldybės taryba.
Valdžia prieš gyventojų valią
Metų pradžioje Akmenės rajono savivaldybės taryba patvirtino rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012 – 2015 metų bendrąjį planą, kuriame numatyta nuo rudens Kruopių vidurinėje mokykloje nebeformuoti vienuoliktos klasės, todėl įstaiga taptų pagrindine mokykla.
Kai buvo rengiamas projektas, į savivaldybės Tarybą kreipėsi Kruopių gyventojai, prieštaraujantys pertvarkai. Tačiau planas nepakito.
Vis dėlto kruopiškiai atkakliai tebesiekia, kad artimiausius mokslo metus Kruopiuose išsilaikytų vidurinė mokykla – vienintelė likusi Akmenės rajone tarp gimnazijų ir progimnazijos.
Prašymą su 270 gyventojų parašų praėjusį mėnesį gavo rajono meras. Prieš tris savaites jam ir kitiems valdžios viršūnėje esantiems įteiktas dar vienas kreipimasis.
Poetiškai ir ciniškai
Praėjusį savaitgalį Kruopių vidurinėje mokykloje susirinkusiai auditorijai atvykęs Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytautas Juozapavičius savo požiūrį į vidurinės mokyklos likimą išdėstė poetiškai: „Buvo kaimas – ir kaimo nėra“.
Ir tuoj pat argumentavo savo žodžiais: „Ar mes čia klyksim, ar čia šauksim – keičiasi labai daug kas mūsų pačių bendruomenėje“.
Jis, kaip vedėjas, žinodamas finansavimo išteklius, įžvelgia, kad nebėra jokios perspektyvos išlaikyti Kruopių vidurinę mokyklą. Priežastis – per mažai mokinių. Todėl siūlo ją reorganizuoti.
Kruopių vidurinės mokyklos direktorė Asta Lipkinienė sakė, kad šiemet įstaigos darbuotojų atlyginimams trūksta arti 60 tūkstančių litų, o jei nebūtų formuojama 11 klasė, tai ta suma sumažėtų maždaug 20 tūkstančių litų.
Paradoksai
Kruopiuose gyvenantis Tarybos narys Valius Ąžuolas sakė, kad analizavo miestelio vidurinės mokyklos finansinę padėtį, ir pasiūlė susirinkimo dalyviams kartu paskaičiuoti.
„Vienuoliktos klasės išlaikymui per metus reikia 75 tūkstančių litų, – sakė V. Ąžuolas. – Pagal iš mokinio krepšelio skiriamas lėšas klasėje turėtų mokytis 15 mokinių, kad susidarytų reikiama suma. Geriausiu variantu Kruopiuose būtent tiek vaikų eitų į 11 klasę. Bet jei toks skaičius nesusidarytų, tai 10 būtų garantuotai“.
Tad trūktų tik apie 25 tūkstančių litų.
„Argi dėl tokios sumos pusę metų reikia įnirtingai ginčytis, kai į Akmenės rajono biudžetą surinktas milijonas litų biudžetinių pajamų“, – stebėjosi Tarybos narys.
Jis dar pateikė paradoksą, kad panaši suma iš savivaldybės biudžeto skiriama 10 moksleivių vežiojimui į mokykliniu autobusu.
„Tai kur čia yra sutaupoma“, – retoriškai klausė V. Ąžuolas. – O kai taip nėra, vadinasi, vykdomi kažkokie politiniai užsakymai. Ir vykdomi ne iš kokio valdininko kišenės, o iš mūsų, – mokesčių mokėtojų pinigų. Nes mes surenkame rajono biudžetą“.
Kruopių vidurinės mokyklos mokytoja Danutė Kachabrišvili priekaištavo, kad panašiu būdu biudžeto švaistomi, kai mokyklinis autobusas jau seniai atvažiuoja tris vaikus nuvežti mokytis į Naująją Akmenę, nors jie dar gali mokytis ir Kruopiuose.
Socialistinis lenktyniavimas
V. Ąžuolas panagrinėjo internete pateiktus duomenis apie šalies rajonus, kuriuose yra maždaug po 3,5 tūkstančio moksleivių.
„Dauguma tokių savivaldybių turi po 14 – 15 mokyklų, ir niekur – mažiau 12 mokyklų, – sakė V. Ąžuolas. – O Akmenės rajone – tik 8. Vadinasi, pas mus kaip ir trūksta mokyklų, jų reikėtų atidaryti. Tad jei dabar kėsinamės į Kruopių mokyklą, – tai rajono švietimo sistema panaši į medį su nupjaustytomis šakomis, o vis tiek nurodoma rasti ką nupjaustyti“.
Tokia rajono valdžios iniciatyva kruopiškiams panaši į sovietinių laikų patirtį, kai Akmenės rajonas tapo pirmasis Lietuvoje išnaikino viensėdžius, už tai buvo apdovanotas.
„Galima pranašauti, kad dabar Akmenės rajonas vėl pirmas gaus apdovanojimus už sunaikintas mokyklas, už perėjimą prie moksleivių vežiojimo į mokyklas“, – pranašavo V. Ąžuolas.
Žemyn galva
Kruopių seniūnės pavaduotoja Birutė Mendelienė siūlė Kruopių vidurinės mokyklos išlikimo istorijos nepadaryti panašią į Kedžių istoriją.
„Juk iki šiol vykstantys pokalbiai yra ilgi ir kol kas bevaisiai, – sakė B. Mendelienė. – Jie visus dirgina, nes vaikai ir jų tėvai, mokytojai gyvena nežinioje dėl to, ar bus ta vienuolikta klasė. Dėl to visi jaučiais lyg pakabinti žemyn galva“.
Seniūnės pavaduotojos nuomone, už mokyklą kovojama todėl, kad Kruopių vaikams yra patogiau, saugiau mokytis savo miestelyje, negu važinėti į Naująją Akmenę.
Vengė viešumo
„Šiaulių kraštas“ domėjosi Akmenės rajono savivaldybėje, kaip valdininkai diskutuoja dėl Kruopių vidurinės mokyklos perspektyvų. Vicemerė Julija Juškienė patikino pranešianti, kada valdžios atstovai kvies pokalbiui kruopiškius. Tačiau nuslėpė datą.
Atrodo, siekta, kad ir auditorija Kruopiuose būtų kuo mažesnė. Nes skambutis iš savivaldybės administracijos buvo netikėtas – rytoj atvyks kalbėtis.
„Organizuojate susirinkimą taip, lyg mes kaime būtume kokie nusigėrę, – tad iš neturėjimo ką veikti laukiam, kada pakvies valdžia“, – ironizavo V. Ąžuolas.
Kruopiškiams įtartina, kad savivaldybė parinko susirinkimui dieną, kai jame negalėjo dalyvauti Kruopių seniūnė ir gyventojų bendruomenės pirmininkė bei kiti aktyvistai, nes buvo išsiųsti į seminarą kaimyniniame rajone.
Vytautas Ruškys
