„Labas rytas, Europos Sąjungos piliečiai“, - pirmajame puslapyje parašė populiarus dienraštis „Jutarnji List“. Tapimas 28-ąja ES klubo nare yra "svarbiausias (dalykas) šalies istorijoje", skelbia laikraštis, tačiau perspėja, jog "absurdiška tikėtis, kad geresnis gyvenimas ateis iškart, tik įstojus į ES“.
Kroatija yra tik antroji į ES įstojusi buvusios Jugoslavijos respublika po Slovėnijos. Ta komunistinė federacija po kruvino pilietinio karo subyrėjo 10-ajame dešimtmetyje.
Vis dėlto įstojimo džiaugsmą mažina nuogąstavimai, kad 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija jaus skolų prislėgtos euro zonos spaudimą ir taip susilpnėjusiai ekonomikai.
"Šiandien niekas nepasikeitė, šis (ES) projektas mums brangiai kainuos, - sakė 60 metų taksi vairuotojas Sretenas Iličičius. – Pirmasis kūdikis, gimęs praėjusią naktį ES (priklausančioje) Kroatijoje, jau yra įsiskolinęs, dėl narystės“.
Praėjusią naktį Zagrebe pasakytoje sveikinimo kalboje Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius (Ivas Josipovičius) pažadėjo "neleisti ekonominės krizės debesiui temdyti mūsų vizijos ir optimizmo".
"Krizė yra iššūkis, kvietimas padaryti rytojų geresnį nei šiandiena", - sakė jis miniai.
Tačiau vokiečių dienraštis „Die Welt“ sumenkino Kroatijos viltis ir jos įstojimą palydėjo tokiais žodžiais: "Į ES atėjo kitas probleminis vaikas“.
Kroatijos centro kairiųjų vyriausybė tikisi, kad narystė ES pritrauks taip reikalingas užsienio investicijas ir paskatins ekonomiką potencialia 11,7 mlrd. eurų finansine pagalba.
Į turizmą orientuota šalies ekonomika pastaruosius ketverius metus išgyveno arba recesiją, arba stagnaciją, o nedarbas siekia maždaug 20 procentų.
Kroatijos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra 39-iais proc. mažesnis už ES vidurkį, nuo jos atsilieka tik Rumunija ir Bulgarija.
Kroatijos biudžeto deficitas šiemet turėtų pasiekti 4,7 proc. BVP, o 2014 metais gali pasiekti 5,6 proc.– gerokai daugiau nei ES 3 proc. limitas.
Briuselis jau perspėjo Kroatiją, kad jai gali grėsti sankcijų procedūra, jeigu ji kitais metais, kaip prognozuojama, pažeis ir taip dažnai pažeidinėjamą ES valstybės skolos slenkstį – 60 proc. BVP.
Įtakingas kroatų dienraštis „Novi List“ perspėjo: „Ateitis priklauso nuo mūsų“.
"Nesvarbu, kiek klaidų ji padarė, kad ir kiek galvotume, kad ES byra, , užsivilkdami marškinėlius su 28-uoju numeriu, tai vis tiek yra saugiausia vieta gyventi ir ji siūlo mums pagalbą", - rašo laikraštis.
Austrijos dienraštis „Kurier“ taip pat optimistiškai rašo apie naujausią bloko narę.
"Nauja šalis įstoja į klubą per didžiausią jo identiteto ir ekonomikos krizę ... Daugelio kroatų entuziazmas dėl Europos yra psichologinis faktas, kurio nereikėtų nepaisyti", - rašo dienraštis.
Kroatijos, jau kaip visateisės ES narės, pirmosios diplomatinės pastangos pirmadienį buvo derybos su šešių Vakarų Balkanų valstybių, taip pat – nepriklausomybę paskelbusio Kosovo, prezidentais tų šalių keliui bloko link aptarti.
Derybų tikslas yra "pasiųsti ir ES, ir regionui žinią, kad Kroatija ... toliau tvirtai remia visas kaimynes ir jų ambicijas dėl ES", nurodė prezidentūra.
Nors Kosovą pripažįsta ne visos ES narės, jis turi pradėti preliminarias diskusijas, kurios bus pirmas žingsnis keliu į Briuselį.
Juodkalnija derybas pradėjo 2012 metais, o Makedonija kandidatės statusą pasiekė 2005-aisiais, tačiau pastaroji dėl ginčo su Graikija pavadinimo klausimu derybų su Briuseliu dar nepradėjo.
Albanija paraišką padavė 2009 metais, bet jos prašymas buvo du kartus atmestas, o Bosnija ir Hercegovina dar turi kreiptis dėl narės statuso.
Minėtose derybose taip pat dalyvavo Slovėnijos prezidentas, kurio šalis į ES įstojo 2004 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
