Leidinys „Latvijas avize“ paviešino laišką, gautą vieno iš buvusių vietos ligoninės pacientų. Laiške yra skelbiama, kad asmuo galėjo užsikrėsti hepatitu C donoro kraujo perpylimo metu. Ligoninė pasiūlė atlikti papildomus tyrimus.
Anot Latvijos donorų kraujo centro, viso tokių laiškų buvo išsiųsta 195. Visi jie pristatyti pacientams, kurie galėjo užsikrėsti virusu, po to, kai pasinaudojo valstybinės sveikatos priežiūros sistema.
„Taip nutiko todėl, kad 2015-aisiais mes gavome naują įrangą – ji antikūnius aptinka daug greičiau, negu senasis aparatas, veikęs nuo 1999-ųjų. Naujasis aparatas parodė antikūnius kai kuriems nuolatiniams donorams. Mes įvedėme retrospektyvinio patikrinimo procedūrą – pasirodė, kad prieš tai pateikti mėginiai taip pat buvo teigiami,“ – pareiškė leidiniui Kraujo donorų centro vadovė Iveta Ozolinė.
Jos teigimu, perpilant kraują visada yra rizika. „Visi gydytojai žino, kad rizika yra. Tačiau jeigu neperpilinėsi kraujo, tai žmogus gali numirti. Galiu visų, kurie gavo laišką, atsiprašyti, ir paprašyti jų pasitikrinti,“ – teigia ji.
Kraujo centras išaiškino kelias dešimtis užsikrėtusių kraujo donorų. Kai kurie žmonės, kuriems buvo suteikta kraujo perpylimo paslauga, yra sveiki, tačiau keli jų numirė, rašoma BBC.
Nėra pinigų – taupome
Pasak buvusio Latvijos sveikatos ministro Gunčio Belevičiaus, pacientų užkrėtimas per donorų kraują galėjo vyktų metų metus – taip pat ir todėl, kad valstybinės įstaigos taupė lėšas tikrinimams.
Šiuo atveju kalbama apie antrąjį (molekulinį) patikrinimų laiptelį. Jis buvo įvestas 2008-aisiais ir turėjo už tikrinti antikūnių aptikimą 10-12 dieną, o ne 70-ąją, kaip veikė nuo 1999-ųjų įvesta serologinė diagnostika.
Tačiau, pranešama, vietoje to, kad būtų tikrinamas šešių mėginių mišinys, donorų centre buvo sumaišomi 24 mėginiai. Savaime suprantama, antikūnių koncentracija tokioje masėje yra mažesnė ir galimybės aptikti virusą – daug mažesnės. Latvijos kraujo donorų centro vadovė to ir neneigė: „2009-aisiais, kuomet prasidėjo krizė ir buvo sumažintas biudžetas, mes perėjome prie 24 mėginių. Aišku, kad stipriai atsiskiedžia, kai kurie virusai galėjo ir praslysti,“ – pasakojo I. Ozolinė BBC tarnybai. Šių metų rugpjūtį Latvijos donorų centras grįžo prie įprastos šešių mėginių sistemos. Tačiau ankstesnio laikotarpio metu per valstybės sveikatos sistemą galėjo patekti tokie virusai, kaip ŽIV ir įvairių formų hepatitas.
Dvigubai daugiau sergančių nei Lietuvoje
Latvijoje pastebimas spartus užsikrėtusiųjų hepatitu skaičiaus augimas. 2012-aisiais buvo aptikti 1240 atvejai (iš jų – 1133 sirgo chronišku hepatitu C), tuo pat laikotarpiu 2015-aisiais – jau 1672 atvejai, o 2016-ais – 1941 atvejis.
2014 metais šis rodiklis Latvijoje buvo triskart didesnis nei Estijoje, ir dukart didesnis negu Lietuvoje.
Grėsmės nėra
„Nė vienas Latvijoje retrospektyviai patikrintas donoras neturi diagnozuoto hepatito C viruso,“ – tv3.lt pasakojo latvių „skandalingą istoriją Lietuvos nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė. Ji pabrėžė, kad kraujo perpylimas yra naudojamas sunkių ligų atveju, todėl natūralu, kad pasitaikė ir mirusiųjų. „Mirė nuo savo ligos, ne nuo kraujo,“ – tikina specialistė.
Jos nuomone, BBC savo straipsnyje taip pat supainiojo ir informaciją apie kraujo donorų tikrinimo sistemą. Antikūnai yra nustatomi būtent pirmojo patikrinimo rato metu, o straipsnyje minimame antrajame etape antikūnai išvis nėra tiriami. Mėginių mišinio (pulas) skaičius yra nustatomas pagal turimą technologiją. „Vokietijoje, kurios neapkaltinsi savo pacientų nemylėjimu, mišinys daromas iš 96,“ – pasakojo J. Bikulčienė.
Nacionalinio kraujo centro direktorė pažymėjo, kad žmonės gali būti ramūs, nes Lietuvoje naudojama technologija yra tokia, kad „naujesnės pasaulyje dar nėra“.
Hepatitas C – tylusis žudikas
Užsikrėtus hepatitu C, apie 80 proc. atvejų ji tampa lėtinė, žmogus nejaučia jokių simptomų, į gydytojus nesikreipia, kol po 15 – 20 metų ji „sprogsta„ Maždaug keturi iš penkių ligonių, šiuo metu besilankantys pas infekcinių bei vidaus ligų gydytojus, hepatitu C – „tyliuoju žudiku“, užsikrėtė dar sovietiniais laikais.
Prognozuojama, kad jų dar daugės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę 1 – 30 proc. visų gyventojų. Hepatitas C – kepenų uždegimas, sukeltas hepatito C viruso (HCV), kuris randamas sergančio šia liga žmogaus kraujyje, yra paskelbtas visuomenės sveikatos problema.
Sudėtingiausia ir pavojingiausia yra tai, kad užsikrėtus šia infekcine liga, apie 80 proc. atvejų ji tampa lėtinė, žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl ir nesikreipia į gydytojus. Tuo tarpu virusas organizme atlieka griaunamąjį darbą. Negydomas lėtinis virusinis hepatitas praėjus 15 – 20 metų nuo užsikrėtimo pradžios komplikuojasi į kepenų cirozę, kepenų nepakankamumą ar kepenų vėžį.
