Jei rašant nacionalinį diktantą būtų renkamas dažniausiai Lietuvoje skambantis žodis, juo neabejotinai taptų „krizė“. Ji gerokai pakoregavo ir vartotojų elgseną. Privertė taupyti ar bent apie tai mąstyti. O pernelyg taupantis pirkėjas –rykštė pardavėjui.
Jau kuris laikas tarp prekybininkų ir pirkėjų vyksta nuožmus katės ir pelės žaidimas: vieni iš paskutiniųjų stengiasi taupyti, kiti – vilioti ir gundyti nerealiais pasiūlymais.
Pasikeitusios galimybės privertė vartotoją keisti taktiką. Išėjęs į vis dar populiariausią laisvalaikio leidimo vietą – prekybos centrą, pirkėjas nebegali visiškai atsipalaiduoti ir kiekvieną patinkantį daikčiuką dėti į krepšelį. Dabar žmogus linkęs gerokai pasukti galvą ir piniginę atverti tik tada, kai svarstyklių „Pirkti ar nepirkti?“ lėkštelę neabejotinai nusveria „pirkti“ argumentų krūva. Pirkėjo elgsenoje įsivyravo racionalumas.
Krizė lietuvius padalijo į dvi barikadų puses. Vienus išmokė būti išrankius, kitus – pirkti pigesnes prekes. Išrankūs reikalauja kokybės, didesnės pridėtinės vertės ir pinigines atveria tik įsitikinę, kad vertės ir kokybės santykis yra geriausias. Antroji grupės ieško tik pigesnių pasiūlymų, akylai seka kainas, laukia palankiausio sandėrio.
Ar žinote, kuris vartotojų segmentas į mąžtančią perkamąją galią reagavo jautriausiai? Ogi mūsų stiprioji lytis. Vyriškų prekių, pavyzdžiui, drabužių, prekyba Lietuvoje gerokai smuko.
Ir kur kas anksčiau nei moteriškų. Bet, kaip liaudis sako, lazda turi du galus. Galbūt toks prioritetų perskirstymas iš dalies rodo, kokie rūpestingi ir pareigingi mūsų vyrai – šeimų galvos jaučia atsakomybę prieš šeimą ir taupyti sukruto pirmieji. O gal pirkimo smagumą kaip didžiausią pramogą paliko mylimosioms?
Išmokęs būti išrankus ir įvertinęs prekybininkų pastangas jam įtikti, pirkėjas ir toliau rinksis. Akivaizdu, kad renkantis vis labiau pasikliauti turės savimi, nes visagalė patarėja reklama taip atkakliai nebeatakuos. Vartant šių dienų spaudą apima keistas jausmas – tokių švarių puslapių seniai neteko regėti. Reklama tapo per brangi, jos kiekiai sumažinti optimizuojant sąnaudas. Tačiau pragmatiškas vartotojas vargu ar dėl to liūdi. Pirmiausia tai reiškia, kad mėgstamą filmą rečiau darko reklaminiai blokai.
Negaliu pakęsti žodžio „krizė“, okupavusio mūsų žodynus. Nors pati šį žodį pavartojau jau tris kartus! Pesimistinės nuotaikos ir vartotoją, ir prekybininką verčia gūžtis ir tapti neįgaliu. Kaip gyvensime toliau?
Kad ir kaip ten būtų, žmonės pirkti nenustos. Užuot didžiąją produktyvaus laiko dalį skyrę dejonėms, pasimokykime iš šio ekonomikos ciklo, kaip reikia dirbti. Nenuostabu, kad daugeliui prekybininkų beveik pernakt teko pergalvoti veiklos strategiją, prisitaikytiprie pasikeitusios situacijos, priimti radikalius sprendimus.
Sukamasi iš paskutiniųjų optimizuojant veiklos procesus, sąnaudas, neriamasi iš kailio norint įtikti pirkėjui. Visa tai tęsis – pardavėjas bus priverstas dar labiau verstis per galvą. Tik pasikliauti turbūt reikės ne reklama, o dideliu, nuoširdžiu darbu.
Viktorija Krolytė, mažmeninės drabužių prekybos bendrovės „Baltika Lietuva“ direktorė
