Kultūrinės pramogos Lietuvoje per pastaruosius metus sparčiai išpopuliarėjo: neretai bilietų įsigijimas į spektaklio premjerą primindavo savotišką mūšį – kuris pirmesnis, tam ir atiteks išsvajotieji bilietai. Kokią situaciją matome šiandien? Ekspertai Lietuvai grasina ekonomine krize ir šneka apie būtinybę gyventojams susiveržti diržus. Ar tai reiškia, kad tik atsigavęs kultūrinis gyvenimas bus priverstas vėl grįžti į stagnacijos laikotarpį, rašo „Respublika“?
„Prieš keletą mėnesių buvo atlikti tyrimai, teigiantys, kad penktadalis lietuvių krizės metu yra linkę atsisakyti pramogų. Tačiau čia kalbama ne vien apie renginius, nes tyrime pramogomis laikomos beveik visos laisvalaikio sritys, o kultūrinės pramogos yra tik viena šios sąvokos dalis, – paklaustas, ar jaučiama krizė, tvirtino BILIETAI LT vadovas Vitalijus Kuodis. – Didžioji dalis mūsų pirkėjų yra vidutines ir aukštas pajamas gaunantys žmonės, todėl natūralu, kad jų laisvalaikio įpročių ekonomikos poslinkiai dar nepajudino“.
Kultūrinių ir kitų renginių bilietus platinančios įmonės vadovo teigimu, kalbėti apie visų kultūrinių ir pramoginių renginių paklausos smukimą Lietuvoje būtų netikslu.
V.Kuodžio nuomone, pirmiausia žmonių taupymas pasijus kasdienio vartojimo sektoriuje, o kultūriniuose renginiuose, tokiuose kaip teatrai ar koncertai, kuriuose vartotojai vidutiniškai lankosi 1-2 kartus per mėnesį, vartojimo įpročiai smarkiai keistis neturėtų. Be to, palyginti su šalimis kaimynėmis, kultūrinių renginių bilietų kainos nėra didelės, o kai kurių, pavyzdžiui, valstybinių teatrų, netgi galima pavadinti mažomis.
„Iki šiandienos mūsų kompanijos pardavimas rodo, kad dabartinė ekonominė situacija kultūrinių renginių lankytojų stipriai neveikia. Palyginti su ankstesniais metais, visų parduotų bilietų skaičius yra išaugęs. Žiūrėsime, kas bus tolesniu rudens sezonu, kai prasidės šildymo sezonas, tačiau kol kas mes krizės padarinių nejaučiame“, – sakė BILIETAI LT vadovas.
Remiantis įmonės pardavimo duomenimis, šiuo metu populiariausi yra valstybinių teatrų spektakliai. Pastebima tendencija, kad auga ne tik jų paklausa, bet ir pasiūla: matydami tokį žmonių susidomėjimą, teatrai siūlo vis platesnį spektaklių spektrą. Pavyzdžiui, praėjusių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus mažajame teatre vyko 85 renginiai, šiais – 105, atitinkamai parduota 32 proc. daugiau bilietų.
Atsparumą krizei kultūros srityje rodo ne tik spektaklio bilietų, bet visi įmonės pardavimai. Lyginant praeitų ir šių metų duomenis, einamieji metai yra kur kas sėkmingesni: šiemet per pirmus šešis mėnesius BILIETAI LT pardavė 300 tūkst. bilietų, o tai yra 55 proc. daugiau nei 2007 m. Vien tik per pirmąsias dvidešimt šio rugsėjo dienų išplatinta bilietų, kurių vertė – 2,5 mln. litų. Itin sparčiai auga internetinis pardavimas.
„Pastebime, kad bilietų pirkimas internetu stipriai populiarėja, todėl reaguodami į tokią tendenciją šį sezoną patobulinome bilietų pirkimo sistemą ir pristatėme bene greičiausią elektroninį bilietą į pramogas – „greituką“. „Greitukas“ suteikia galimybę vartotojams įsigyti elektroninių bilietų neišeinant iš namų ir sutaupyti daug laiko.
Pardavimas rodo, kad ši naujovė labai pasiteisino: šešiose salėse, kuriose integruota elektroninio bilieto praėjimo sistema, internetinis pardavimas sudaro 40 proc. visų parduotų bilietų. Taip pat reaguodami į vartotojų poreikius ir nuolat siekdami tobulinti bei paprastinti pirkimo procesą atsisakėme registracijos svetainėje – dabar perkant arba rezervuojant bilietus internetu nebereikia gaišti laiko registracijai“, – sakė V.Kuodis ir pridūrė, kad artimiausiu metu elektroninius bilietus bus galima įsigyti į maždaug 60-70 proc. BILIETAI LT platinamų renginių.
BILIETAI LT prognozuoja, kad ateinančiais metais renginių paklausa ir pasiūla turėtų dar labiau didėti, nes Vilnius taps Europos kultūros sostine ir renginių gausa sutrauks ne tik mūsų šalies gyventojus, bet ir daugelį keliautojų iš viso pasaulio. Pastebima tendencija, kad jie taip pat itin susidomėję renginiais Lietuvoje. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje vykusiame Andrea Bocelli koncerte apsilankė maždaug 3000 Latvijos piliečių. Lietuviai taip pat vis dažniau važiuoja į šalyse kaimynėse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – organizuojamus renginius.
„Lyginant praeitų ir šių metų vasaros renginių skaičių vienoje didžiausių renginių vietų – „Utenos“ pramogų arenoje, koncertų ir kitų pramogų pasiūla padidėjo 25 proc. Panašios tendencijos matomos ir kitose renginių vietose. Tad, kaip matome, bent jau kol kas kalbėti apie ekonominį nuosmukį kultūrinių renginių srityje nereikėtų“, – įsitikinęs V.Kuodis.
Agnė Lavickytė
