Pirmojo šių metų ketvirčio ekonominė statistika ir ekspertų prognozės rodo, jog nėra jokio pagrindo kalbėti apie Lietuvos ūkio krizinę situaciją, teigia ūkio ministras Vytas Navickas. Anot jo, dabar šalyje ekonomika šiek tiek sulėtėjusi, vyksta tam tikri struktūriniai persitvarkymai, tačiau jokios krizės nėra.
Ministras išliko optimistas ir dėl infliacijos.
„Vidutinė metinė infliacija, Ūkio ministerijos prognozėmis, šiemet bus 7,5 procento“, - sakė jis žurnalistams Vilniaus universitete suorganizuotoje konferencijoje „Lietuvos ūkis globalioje rinkoje“.
Ūkio ministras užtikrino, kad jokių valdžios administracinių veiksmų, kurie padidintų infliaciją, šiemet nebus, o realiausias pavojus jai augti - brangsiantis šildymas, tačiau naftos ir dujų kainos nuo valdžios jau nepriklauso.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dekanė profesorė Birutė Galinienė irgi ramino, kad būsto kainų kritimas nebus toks baisus, nes iki šiol jos buvo ypač išpūstos, o dabar gali sugrįžti prie realios kainos. Taip pat tikimasi, kad natūraliai susibalansuos būsto pasiūla ir paklausa.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad brangstant dujoms skirtumas tarp ekonominės klasės senos ir naujos statybos buto kvadratinio metro kainos gali gerokai išaugti ir pasiekti 1 000 litų. Anot jo, dabar senos ir naujos statybos kvadratinio metro kaina skiriasi 200-300 litų. Nekilnojamojo turto rinkos atstovai prognozuoja, kad senos statybos būstų kainos žymiai pasikeis, o naujos statybos - nebekils.
Tuo metu banko „DnB Nord“ analitikai teigia, kad sparčiai didėjančios būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, brangstančios žaliavos ir energetikos ištekliai smukdo Lietuvos verslo bei gyventojų lūkesčius, gerokai sumažindami vidaus vartojimo augimą, o tuo pačiu pablogindami ir šalies ekonomikos plėtros galimybes.
„Panašu, kad Baltijos valstybėse per artimiausius mėnesius lūkesčiai dar labiau pablogės, kadangi nėra jokių infliacijos mažėjimo ženklų, o ekonomikos sulėtėjimas gali pristabdyti darbo užmokesčio augimą. Galime jau kalbėti ir apie pradėsiantį didėti nedarbo lygį, kuris iki šiol buvo rekordiškai mažas“, - tvirtina „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Banko analitikų prognozėmis, iki šiol itin sparčiai augusio Lietuvos ūkio plėtra šiemet sulėtės iki 5 proc., o metinė infliacija, nors antrąjį šių metų pusmetį truputį sumažės, metų pabaigoje sieks mažiausiai 9 proc. ir išliks viena sparčiausių Europos Sąjungoje.
„Metų pradžioje infliaciniai procesai trijose Baltijos šalyse dar labiau sustiprėjo - itin sparčiai augo atlyginimai, o santykinai didelis maisto produktų eksportas dar labiau pakėlė jų kainas vidaus rinkoje“, - sakė R. Rudzkis.
Lietuvoje svarbiu infliaciją didinančiu veiksniu tampa greičiau už darbo našumą augantis darbo užmokestis, todėl esą būtina atidžiai stebėti šių veiksnių kitimą. Darbo našumo didėjimo spartos atsilikimą nuo atlyginimų augimo nemaža dalimi lemia senkantys tiesioginių užsienio investicijų srautai. Pasak R. Rudzkio, prastėjant ekonominei padėčiai Lietuvoje ir tarptautinėje rinkoje, itin svarbus vaidmuo tenka Vyriausybės ir įstatymų leidėjų gebėjimui laikytis fiskalinės drausmės ir aktyvios verslą skatinančios politikos. Nuo to labiausiai priklausys, ar Lietuva netaps autsaidere tarp Baltijos šalių, juolab kad kaimynės sulaukia gerokai didesnio užsienio investuotojų dėmesio.
Norint, kad lėtėjanti ūkio plėtra nevirstų ekonomikos sąstingiu ar net nuosmukiu, analitikų nuomone, Lietuvai būtina skubiai reformuoti viešąjį sektorių ir aktyviai skatinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas. Greičiausią efektą duotų biurokratinių kliūčių naikinimas, pramonės parkų plėtra, paskatų sistemos aktualiausioms investicijoms taikymas.
