Paminėjus Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) kviečia pakalbėti apie lėšas, reikalingas gydantis vėžį. Susirgus vėžiu, gaunamos pajamos paprastai sumažėja, nes kol žmogus gydosi ir vėl gali dirbti, praeina nemažai laiko. Išlaidos tuo tarpu išauga, ypač reabilitacijai, nes valstybė kompensuoja ne visas reikalingas paslaugas. Pinigų reikia ir pragyvenimui sergant sunkia liga.
Padėti pagerinti gyvenimo kokybę gydantis ir sveikstant gali kritinių ligų draudimo išmoka. LGDĮA duomenimis, kritinių ligų draudimą renkasi vis daugiau gyvybės draudimo bendrovių klientų — šiuo metu pusė (50,37 proc.) turinčių gyvybės draudimo sutartis klientų yra pasirinkę ir kritinių ligų draudimą.
„Apdraustajam susirgus viena iš kritinių ligų, jam išmokama neapmokestinama vienkartinė išmoka, kuri gali siekti sumą, kurią žmogus uždirba per metus ar daugiau. Tai būna didelė paspirtis ištikus sunkiai ligai“, — kalba Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
LGDĮA duomenys rodo, kad per metus kritinių ligų draudimui išmokėta 11,7 proc. daugiau pinigų nei ankstesniais metais — 2,267 mln. Eur. Vidutinė kritinių ligų draudimų išmoka siekia daugiau kaip 6 tūkst. Eur. Auga ir besidraudžiančiųjų pasirenkamos kritinių ligų sumos: šiuo metu vidutinė pasirenkama kritinių ligų draudimo suma siekia 7 506 Eur — 56 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Būtent vėžys šiuo metu yra liga, dėl kurios kritinių ligų draudimo išmokos mokamos dažniausiai.
„Išskyrus didžiausias kritinių ligų draudimo išmokas, išmokėta staigaus insulto ir ūmaus miokardo infarkto ištiktiems žmonėms, kitose gyvybės draudimo bendrovių pirmose didžiausių išmokų eilutėse praėjusiais metais buvo vėžys. Didžiausios išmokos dėl šios ligos siekė 20 tūkst. eurų“, — kalba A. Bakšinskas.
LGDĮA duomenimis, kritinių ligų draudimą dažniau renkasi vyresni klientai, nors palankiausia draustis — jauniems ir sveikiems.
„Jauniems ir sveikiems atrodo, kad jie niekada nesirgs, o mintys apie sunkias ligas baugina, todėl dažnas jaunystėje stengiasi vyti jas šalin. Tačiau draustis patartina kuo jaunesnio amžiaus, kol dar nėra sveikatos sutrikimų, kad susirgę sulauktume taip reikalingos finansinės pagalbos“, — sako A. Bakšinskas.
