Kokia situacija Nacionaliniame vėžio institute, kalbėjome su įstaigos direktore profesore Sonata Jarmalaite.
Tyrimai rodo, kad nukėlus žmonių, sergančių vėžiu, operacijas, tarkim 3-6 mėnesiams, jų galima gyvenimo trukmė sumažėja penktadaliu arba beveik net per pusę. Kokioms vėžio formoms tai yra pavojingiausia?
Jeigu eiti prie šito tyrimo, kurį jūs minite, tai, pirmiausia, buvo žiūrima į stadijas. Navikai 1–3 stadijų, jeigu jie laiku nepasiekia ligoninės ir operacijos, tai vėliau mes jau turime pažengusią ligą, kurią gydyti yra žymiai sunkiau. Todėl ir trumpėja gyvenimo metai.
Kokia situacija yra dabar?
Stebime išties savas karantino bangas. Pirmojo karantino metu buvo labai didelė baimė ir galbūt susisiekimo problemos, tai pacientai tikrai neatvykdavo arba buvo apie pusė jų. Pasibaigus karantinui, pacientų banga buvo tikrai labai didelė. O dabar, esant antrajam karantinui, jau šią savaitę matome mažėjantį pacientų kiekį. Galbūt jie neatvyksta čia, nes neturi siuntimų, nepasiekia konsultacijos pirminėje grandyje, bet galbūt net galvoja, kad pasilikti namuose yra saugiau.
Kaip tada reikia elgtis žmonėms?
Aš manau, kad tokios urgentinės situacijos, kai pacientas pasijunta ypatingai blogai, tai konsultacijai turi būti priimtas pirminėje grandyje, taip pat ir pas mus konsultacinėje poliklinikoje veikia registratūra, mes priimame visus skambučius. Stengiamės ištirti visus pacientus, kurie atvyksta. Diagnostika nesustoja šiuo laiku.
Labiau mes matome pacientų baimes ir, rodos, lyg tas virusas jiems atrodo baisesnis nei onkologinis susirgimas. Neskuba tirtis, neskuba gydytis. Galbūt galvoja, kad šitas tris savaites, kai paskelbtas karantinas, reikėtų pralaukti namuose.
Šitas anglų mokslininkų tyrimas ir rodo, kad tai labai klaidingas požiūris. Vėžys yra liga, kurios irgi negalima uždelsti, ir reikia skubėti pas gydytoją.
Bet tikriausiai ne vienas žmogus girdi, kad planinės paslaugos, konsultacijos yra ribojimos, mažinamos. Ar jūsų vadovaujama įstaiga taip pat ribos teikiamas paslaugas?
Onkologinės ligos buvo priskirtos prie skubiųjų paslaugų nuo pirmojo karantino laikotarpio. Tad onkologiniai ligoniai turėjo gauti paslaugas ir karantino, ir ekstremalių situacijų laikotarpiu – ir pirminėje grandyje, ir tolimesnėse.
Jei toks užlaikymas būdavo, tada jie turi vykti į Nacionalinį vėžio institutą ir, kaip sakiau, mes turime konsultacinę polikliniką ir visą diagnostikos sąstatą.
Apimtis po pirmojo karantino mes padidinome. Tikrai mūsų paslaugų kiekis siekia 80–90 ankstesnių įprastinių paslaugų. Netgi atnaujinome ankstyvosios vėžio patikros programą, tad darbas vyksta pilna apimtimi ir visos onkologines paslaugas teikiančios ligoninės, kurių Lietuvoje yra 6, visos tą paslaugą teikia ir karantino metu.
Visi onkologiniai skyriai yra ne Covid skyriuje, tad užsikrėsti baimės neturėtų būti. Žinoma, puiku, jei artimieji gali atvežti į ligoninę ir pristatyti pas gydytoją, kad nereikėtų pačiam pacientui keliauti viešuoju transportu.
Suprantama, visose onkologines paslaugas teikiančiose ligoninėse yra sukurta saugi aplinka, ne Covid erdvė, rizika užsikrėsti yra tikrai minimali.
Kokia situacija buvo po pirmosios bangos, nes teko girdėti, kad padaugėjo sunkesnių stadijų?
Ir labai padaugėjo pacientų, kurie kreipėsi ir buvo nepatenkinti, kad tą pačią dieną jų nepriima. Mes, be abejo, sustatėme į eilę, bet dabar vėlgi matome 10–15 procentų sumažėjimą.
Sunkesnių pacientų – taip, matome. Atlikome ir savo ligoninės ataskaitą, nes išties Nacionalinis vėžio institutas teikia ketvirtadalį visų onkologinių paslaugų, tai gana reprezentatyvi ta mūsų statistika. Pastebėjome, kad būtent vėžio ankstyvųjų stadijų nustatymo ir sumažėjo atvykstant.
Galbūt todėl, kad neveikė prevencinės programos, galbūt, kad buvo sunku pakliūti pas šeimos gydytoją ir gauti jo siuntimą onkologo konsultacijai. Tai tas tyrimas ir kalba būtent apie tas ankstyvąsias stadijas. Jeigu mes jų mažiau nustatysime, tuomet ligą jau pastebėsime vėlyvoje stadijoje ir išgydysime sunkiau, prarasime gyvenimo metus.
