Ši žinia sukrėtė bene visus gyventojus. Žmonės vienijasi su kauniečių šeima ir teigia, kad Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba akivaizdžiai perlenkė lazdą ir persistengė, bandydama įgyvendinti naująją reformą.
Nemato priežasties
Vaikų psichiatras Linas Slušnys išreiškė palaikymą kauniečių šeimai ir tvirtino, kad tai, kas įvyko su šia šeima, tik parodo tarnybų darbo netobulumą bei specialistų kompetencijos trūkumą.
„Kone pagrindine priežastimi, kodėl buvo nuspręsta paimti vaikus iš šios šeimos, buvo traktuojamas tėvų nenoras kažką keisti ir bendrauti po paties įvykio su specialistais.
Ištikti šoko jie nepanoro priimti pagalbos ir tai visiškai suprantama.
Tai, mažų mažiausiai, skandalas ir tam tikrų institucijų nesugebėjimas pritaikyti veikiančio įstatymo“, – sako pašnekovas.
Vadina galios demonstravimu
Grėsmę ir uždelsto veikimo bombą šioje reformoje L. Slušnys matė jau seniai ir dabar prisimena lemtingus žodžius, kuriuos išgirdo iš tarnybų: „Vaikų paėmimas iš šeimos turi būti prilygintas priverstiniam gydymui. Toks Lietuvoje negali būti pritaikytas, jeigu nėra mažiausiai 3 asmenų parašų.
Šiuo atveju pasirašyti dėl vaikų atėmimo turėtų seniūnas, tarnybų atstovas ir, pavyzdžiui, socialinis darbuotojas.
Kol parašų nėra, turėtų būti taikomos kitos pagalbinės priemonės šeimai, o vaikų paėmimas gali būti tik kraštutiniu atveju.
Šiuo atveju vaikų paėmimas tapo galios demonstravimu. Esu ne kartą klausęs Kauno tarnybų apie tai, kaip jie elgsis vienu ar kitu atveju, jeigu, tarkime, priims netinkamą sprendimą arba atliks netinkamą veiksmą. Jie man atsakė štai ką: „Jūs nepergyvenkite, mes atsirašinėti mokame“. Štai ką jie man sakė“, – prisimena L. Slušnys.
Įvyko suaugusiųjų peštynės
Paprašytas patikslinti, ką tokie žodžiai galėjo reikšti, jis teigė: „Tai tarnybų mokėjimas ir gebėjimas teisiškai susitvarkyti dokumentus, išsisukti iš sudėtingų ar painių situacijų, kad kalti liktų tėvai, o ne tarnybų darbuotojai.
Bet kokia valstybės sistema, kuri turi galią, turi prisiimti didelę atsakomybę. Ji tiesiogiai susijusi su pasitikėjimu. Man panašu, kad čia kelių suaugusių žmonių peštynės: tarnybos pešasi su tėvais.
Mamos stresas, kai buvo imami vaikai, yra visiškai normalus. Ji gali būti pikta ir atsisakyti tam tikrų paslaugų. Moteris gali atsisakyti, prašyti įrodyti, kad kažką daro negerai“, – sako psichiatras.
Dvigubas stresas
Po vaikų paėmimo netrukus pasklido žinia, kad mažamečiai brolis ir sesė pas laikinus globėjus jaučiasi sutrikę, mergytė neišlipa iš lovos.
Pasak psichiatro, tai yra visiškai natūralu: „Balsas, tonas kituose namuose visiškai skiriasi nuo tėvų. Juk tėvai savo vaikus gerai pažįsta net be kalbų, o buvimas su kitais suaugusiais, žinoma, yra kupinas stresas.
Turime dvigubai stresinę situaciją, kurioje, esu įsitikinęs, vaikams sunkiau adaptuotis ir prisitaikyti.
Problema gali būti ir tai, kad, klausant šią istoriją, tėvų namai nebuvo blogi, šeima nebuvo katastrofinė. Tai reiškia, kad vaikai nepateko iš blogų namų į geresnius“, – sako specialistas.
Įvertino vaikų būklę
Vis dėlto, iš šalies žvelgiant atrodo, kad didžiausia psichologinė trauma šioje situacijoje – mažiems vaikams, kurie buvo atimti iš tėvų.
Dar daugiau – vienas jų buvo dar žindomas. Psichiatras sako, kad vaikai nėra linkę ilgai nešiotis pykčio ar nuoskaudų širdyje. „Vaikai yra pakankamai maži, todėl didelės dramos dėl pačių vaikų nedaryčiau.
Dažnai vaikai greitai pamiršta tokius įvykius – ypač tuo atveju, jei kritinė situacija neužsitęsia.
Vaikai nėra tie žmonės, kurie laiko pyktį, jei niekas jiems nieko neprimins. Vaikai yra maži, todėl nebūtinai jiems tai ilgam išliks atmintyje“, – kalba L. Slušnys.
Jo teigimu, kiekvienas vaikų atitraukimas nuo tėvų – jaudinantis ir paveikiantis. „Mes stipriai dramatizuojame šį įvykį iš suaugusio pusės, tačiau jeigu vaikas tokioje situacijoje patenka į kitas saugias rankas, kur su juo žaidžiama ir jis yra globojamas, mažametis greitai adaptuojasi, moka priimti tuos dalykus.
Jei tai dažnai vyksta, vaikams atsiranda nepasitikėjimas suaugusių pasauliu.
Jei vaikai nuolat būtų atiminėjami, tai tęstųsi, vaikams įsirėžtų didelė baimė. Vos pamatę pareigūnus arba svetimas tetas, ims jų bijoti“, – pastebi psichiatras ir priduria, kad vienkartinis atvejis neturėtų vaikų stipriai paveikti.
Atėmimo priežastys kitos
Šiandien spaudos konferencijos metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Alina Jakavonienė žurnalistams patvirtino, kad vaikai buvo iš šeimos paimti ne dėl pliaukštelėjimo: „Vaikai buvo paimti ne dėl pliaukštelėjimo.
Tarnyba yra susirūpinusi dėl darbuotojos-vedėjos pasisakymų, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra duomenų dėl informacijos apie mamos girtumą, todėl mes atsiprašome šeimos dėl netikslių duomenų. Vedėja taip pat atsiprašė šeimos dėl netikslumų“, - sakė A. Jakavonienė.
„Šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, smurto požymius. Net buvo konkretūs įrankiai“, – per spaudos konferenciją antradienį teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
Ji sakė negalinti minėti konkrečių dalykų dėl asmens duomenų apsaugos, šeimos teisės į privatumą.
Joks smurtas nepateisinamas
Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė pabrėžė, kad fizinės drausmės bet kokiu atveju nėra tinkamas: „Mes turime savyje pradėti galvoti apie tai, kad mes savo vaikų nemušime.
Tėvai, kurie užmušė Kėdainiuose Matuką, turbūt turėjo gerų paskatų vaiką išmokinti skaityti. Pliaukštelėti nei vieną kartą, nei du, nei per drabužėlius, tai nėra gerai.
Kai tai susiję su vaiku, tai yra grėsmė. Mes turime labai keisti požiūrį ir pradėti nuo dabar: fizinės bausmės ir veiksmai yra netinkami. Būtina ieškoti informacijos, kreiptis pagalbos į specialistus, taip pat galima skambinti į tėvų liniją, kur esantys psichologai pasiruošę konsultuoti.“
Incidentą nufilmavo praeiviai
Primename, kad incidentas įvyko Kaune. Atimtų vaikų motina INIT TV žinių reportažui pasakojo, kad vaikas bėgo parku ir artėjo prie pavojingo posūkio, kur važiuoja dviračiai, tačiau mamos įspėjimų sustoti neklausė.
Palikusi dukrą moteris bėgo paskui sūnų, jį pavijo ir nesusivaldžiusi pliaukštelėjo per kombinezoną, o jam neklausant – ir per rankas.
Netoliese buvusi šeima ėmė filmuoti incidentą ir apie tai pranešė policijai, moteris buvo išvežta apklausai. Atskubėjusiam vyrui buvo liepta važiuoti atlikti sūnaus ekspertizę, vyras nesutiko.
Turite daugiau informacijos, esate susidūręs su panašia situacija? Pasidalinkite ja su mumis.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
