• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol kas buksuojant planui sumažinti eiles gydymo įstaigose pacientų organizacijų atstovai atkreipia dėmesį į dar vieną problemą. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovės Vidos Augustinienės teigimu, greičiau patekti pas gydytojus specialistus trukdo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) politika, kuri, jos teigimu, skatina šeimos gydytojus išrašyti mažiau vaistų ir siuntimų. Ministerija gi aiškina, kad eilės pas šeimos gydytojus jau yra sumažėjusios ir pagal šį rodiklį Europoje atrodome visai gerai.

Kol kas buksuojant planui sumažinti eiles gydymo įstaigose pacientų organizacijų atstovai atkreipia dėmesį į dar vieną problemą. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovės Vidos Augustinienės teigimu, greičiau patekti pas gydytojus specialistus trukdo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) politika, kuri, jos teigimu, skatina šeimos gydytojus išrašyti mažiau vaistų ir siuntimų. Ministerija gi aiškina, kad eilės pas šeimos gydytojus jau yra sumažėjusios ir pagal šį rodiklį Europoje atrodome visai gerai.

REKLAMA

Kalbėdama apie vieną didžiausių sveikatos sistemos skaudulių – didžiules eiles pas gydytojus, ypač specialistus, pacientų atstovė užsiminė, kad vadovaudamosi ministerijos įsakymais gydymo įstaigos pačios apsunkina greičiau suteikti pagalbą.

„Šeimos gydytojai skatinami išrašyti mažiau kompensuojamųjų vaistų, mažiau išduoti siuntimų pas specialistus. O kai jau išduoda, daug žmonių pas juos „pavėluoja“, kada padėti būna ir per vėlu“, – kalbėjo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Šeimos gydytojų asociacijos vadovas, profesorius Julius Kalibatas patvirtino, kad tokia politika tikrai egzistuoja.

„Mes tą jaučiame ir žinome. Čia kalbama apie tam tikras skatinimo programas, siekiama, kad šeimos gydytojas išrašinėtų kuo mažiau vaistų, antibiotikus skirtų tik išimtinais atvejais, kad kuo mažiau pacientų siųstų į stacionarą ir t.t.“ – vardijo jis.  

REKLAMA

J. Kalibato teigimu, kuriant šeimos gydytojo instituciją buvo vadovaujasi geriausiais užsienio pavyzdžiais ir planuojama, kad pirminė sveikatos priežiūra turėtų spręsti iki 80 proc. visų sveikatos problemų, o antrinei ir tretinei grandims liktų tik 20 proc.

„Tai ekonomiškai yra labai naudinga, nes pirminė sveikatos priežiūra nereikalauja daug lėšų. O būtent antrinė, ypač tretinė, t. y. konsultacinės grandys, kur diagnostikai naudojamos aukščiausio lygio tarptautinės technologijos, yra labai brangios. Tad yra suinteresuota, kad kuo mažiau pacientų patektų į tas grandis“, – komentavo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Brangesnių tyrimų skirti „neapsimoka“?

Kalbėdamas apie dabartinę ministerijos politiką profesorius atkreipė dėmesį, kad norėtųsi kaip nors padaryti, jog šeimos medicina spręstų kaip galima daugiau problemų, tačiau čia, žinoma, prasideda finansiniai svertai. 

„Dabar neseniai ministerija paskelbė viešai reitinguosianti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Ne kartą esu pabrėžęs, kad reitingavimas tokioje jautrioje srityje yra nereikalingas. Gydytojai viduje išreitinguojami ir geresni bus tie, kurie išrašo mažiau antibiotikų, mažiau siunčia į stacionarą konsultantams. Tai leidžia sutaupyti valstybei daug pinigų, bet klausimas, ar tai daroma ne žmonių sveikatos kaina“, – sakė J. Kalibatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis priminė, kad tik nuo gydytojo priklauso, siųsti pacientą specialisto konsultacijai ar ne, išrašyti vaistus ar ne. 

„Manau, yra tam tikra rizika, kad ypač jauni gydytojai, turintys mažesnę klinikinę patirtį, kurie ypač drąsūs ir tiki savo sprendimų teisingumu, gali padaryti daug klaidų norėdami turėti gerus reitingus. Ir nežinau, kuo visa tai gali baigtis. Todėl reikia labai pasverti visus argumentus „už“ ir „prieš“. Mano manymu, reiktų pasirinkti aukso vidurį. Bet kadangi aktyviai propaguojamas modelis, kad būtų kuo mažiau siunčiama, tai nėra visiškai teisinga“, – kalbėjo Šeimos gydytojų asociacijos vadovas.

REKLAMA

Portalas tv3.lt primena, kad neseniai ministerija paskelbė pirminių sveikatos priežiūros įstaigų reitingą: 

REKLAMA

Kartu jis sutiko, kad galbūt čia remiamasi tam tikrais Vakarų šalių vidurkiais, rezultatais, bet, jo manymu, reiktų kalbėti tiesiai šviesiai.

„Praradome apie milijoną žmonių. Išvažiavo darbingo amžiaus, nesergantys ar mažai sergantys asmenys, o liko pensinio, priešpensinio amžiaus žmonės, jaunos šeimos su vaikais.

Taigi, pagal rodiklius šiuo metu tikrai negalime lygintis su kitomis Europos šalimis. Ten tikrai išrašoma mažiau antibiotikų ir siunčiama mažiau konsultacijų. Santykinai turime daug daugiau sergančių žmonių ir remtis Europos pavyzdžiais neišeina“, – konstatavo J. Kalibatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministerija: eilės pas šeimos gydytojus mažėja

SAM informavo visais būdais siekianti didinti pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

„Visi veiksmai, kurių imasi ministerija, yra orientuoti šiam tikslui įgyvendinti, o pacientų atstovai galimai kartais ne visada objektyviai įvertina pokyčių naudą ilgalaikėje perspektyvoje“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.

REKLAMA

Ministerijos teigimu, klaidingas interpretacijas galėjo kelti tai, kad 2019 m. padidintas šeimos gydytojų savarankiškumas, atnaujinus šeimos gydytojo medicinos normą. 

„Joje aiškiau apibrėžtos šeimos gydytojo teisės, pareigos ir kompetencija. Tai sudaro galimybes siekti, kad 80 proc. sveikatos problemų būtų sprendžiama pirminiu lygiu.

2019 m. reglamentuota išplėtota šeimos gydytojo komandos sudėtis, papildant ją slaugytojo padėjėju, socialiniu darbuotoju, gyvensenos medicinos specialistu, kineziterapeutu. 

REKLAMA

Plėtojamos slaugytojų kompetencijos, suteikiant teisę jiems savarankiškai konsultuoti pacientus, tokiu būdu pacientai, besikreipiantys dėl nežymių sveikatos sutrikimų, greičiau gauna pagalbą“, – pabrėžiama SAM specialistų parengtame atsakyme.

Ministerija paaiškino, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos už gerus darbo rezultatus skatinamos jau ne pirmus metus. 

„Peržiūrėjus gero darbo rezultatų rodiklius praėjusiais metais 9 rodikliais padidintas ir gero darbo rezultatų skaičius. Tokiu būdu tikimasi gerinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą, mažinti išvengiamas hospitalizacijas, gerinti cukriniu diabetu sergančiųjų stebėseną, aktyvinti vyresnio amžiaus žmonių skiepijimą gripo vakcina, užtikrinti vaikų profilaktinių tikrinimų intensyvumą, racionaliai skirti antimikrobinius vaistus bei didinti prevencinių programų vykdymo intensyvumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat tikslingai siekiama didinti Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumą bei organizuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą taip, kad pacientas gaudamas kokybiškas gydymo paslaugas sugaištų mažiau laiko. Siekiama išvengti nereikalingų konsultacijų, neturinčių įtakos paciento sveikatos būklės pagerėjimui ar jos išsaugojimui. 

Priduriama, kad 2019 m. pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai skirta 19 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto: padidinta vieno gyventojo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (PAASP) metinė bazinė kaina ir įkainis už gerus darbo rezultatus, padaugėjo skatinamųjų paslaugų.

REKLAMA

Kartu SAM pabrėžė, kad siekiant įvertinti, ar mažėja laukiančių pacientų eilės pas gydytojus, lyginti tik vieną rodiklį nebūtų objektyvu. 

„Svarbu vertinti ir kitus rodiklius, tokius kaip konsultacijų skaičius vienam gyventojui, konsultacijų skaičius vienam gydytojui, paslaugų kokybės vertinimas ir panašiai. Taip pat svarbu paminėti, kad nuolat auga konsultacijų apimtys ir suteikiamų paslaugų skaičius, tarp kurių ir profilaktiniai patikrinimai, tad eilių mažėjimas nėra toks ženklus“, – aiškinama ministerijos atsakyme.

REKLAMA

Nepaisant to priduriama, kad, Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, patekimo eilės trumpėja. Pacientai per 7 dienas pas šeimos gydytoją pateko: 2018 m. vidurkis – 82 proc., 2019 m. gruodį – 87 proc. pacientų. Tvirtinama, kad tai –  labai geras paslaugos prieinamumas, lyginant su kitomis ES šalimis.

Remiantis Higienos instituto teikiamomis metinių statistinių ataskaitų ir SVEIDROS duomenimis, 2017 m. Lietuvoje pas šeimos gydytojus buvo apsilankyta 18 290,9 tūkst. kartų, t. y. vienam gyventojui teko 6,5 vizito. 2018-aisiais – atitinkamai užfiksuota 19 009,9 tūkst. vizitų, t. y. vienam gyventojui teko 6,8 vizito.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų